1. Neištarsiu tau sudie
   
   Kategorija: Trumpieji žanrai » Prasmingas dienoraštinis įrašas Komentarai: 10 Paskelbta: 2011-09-28
   
   
2. Žingsniai
   Kartu jie planavo kelionę į svajonių miestą. Ji atvyksta viena, kadangi mylimasis žuvo nuo savo paties rankos. Čia ji tikisi atsikratyti praeities šešėlio.
   Kategorija: Proza Komentarai: 10 Paskelbta: 2011-03-31
   
   
3. Atsukite vaizdą atgal...
   Paliatyviosios pagalbos skyriuje
   Kategorija: Jausmai Komentarai: 5 Paskelbta: 2011-03-23
   
   

2011-03-22 15:27:16
"Tikriausiai kiekvienas menininkas ieško savo tiesos. Jeigu jis didis, kiekvienas kūrinys vis labiau priartina jį prie tos tiesos ar bent jau gravituoja arčiau to centro su užslėpta saule, kur viskas vieną gražią dieną turi užsidegti. Jei jis vidutinybė, - kiekvienas kūrinys nutolina jį nuo tiesos, ir tuomet tasai centras - visur, o šviesa žlunga. Tačiau šiame atkakliame ieškojime menininkui gali padėti tik tie, kurie jį myli ir tie, kurie, mylėdami ar patys kurdami, suranda savo aistroje visų aistrų matą ir tuomet geba vertinti."

Albert Camus. Mįslė: Esė rinktinė. I dalis. - Baltų lankų leidyba, 2008.

diena

Diena, prismaigstyta perregimų valandų šukių,
iškreipia regimą vaizdą.
Visos būties apraiškos virsta
iškreiptu peizažu, arba
mirties sklidinu natiurmortu. Menas
yra valandų stiklą
pavertus sekundžių smiltim
liepsnojančios sielos žaizdre
vėl išlydyti vientisą dieną. Kuri,
nors akimirksniui prieš duždama,
atspindėtų pasaulio vienovę.

Marčėnas, Aidas. Dulkės: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1993.

tylus sudie

tylus sudie nei vasaros lietus
į visą tą ko mudu nesuprantam
aš atveriu lyg užslėptus vartus
vienatvę gražią tarsi kitas krantas

kasnakt žiauriau aš išeinu sudie
ir visa tai kas buvo pasakyta
išliks tačiau ne žodžiai ir ne tie
kuriais meldžiausi keikiausi kas rytą

sudie kaskart kai dar kažką švelnaus
sakyti noriu gerklę tuoj užspaudžia
ranka kuri šienavo ir šienaus
per amžių amžius nepriprast kaip skaudžiai

sudie sudie per laiką per kartas
kalba išgrynins ką atmint reikėtų
o ką šneku kaip pamazgas srutas
nuplaus lietus aš pranašauju lietų

sudie sudie dar syk sudie sudie
ką vergas vergui gali pasakyti
ir visa tai tik žodžiai bet ne tie
kuriais man šis baisus pasaulis švyti

Marčėnas, Aidas. Dulkės: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1993.



Štai ir vasara baigės

poetas sakė – lyg nebūta;
ir, regisi, teisingai sakė,
bet kaip gražiai buvau apakęs
ir kiek tikėjausi iš putų
jaunų gegučių, kur už dyką
turtus dalindamos užkimo –
o, buhalterija! Pavyko
ir vėl – iš aklo palikimo

nauja rievė į seną dainą
rugpjūčiui pasibaigus, tartum
keturiasdešimt n-tą kartą
aš nežinočiau, kaip išeina,
kad stebuklingai pasilieka
rasos lašelyje sutviskus
praėjus vasara – ir nieko,
praėjus vasara – ir viskas

2003 09 01

Marčėnas, Aidas. Pasauliai: Lyrika. – Vilnius: LRS leidykla, 2005.