1. Kai miškas per šaltas
   
   Kategorija: Jausmai » Lyrika Komentarai: 6 Paskelbta: 2012-02-06
   
   
2. Lašelis šilumos Tėvynei
   Tautinis - patriotinis
   Kategorija: Poezija » Eilėraštis Komentarai: 9 Paskelbta: 2012-02-05
   
   
3. Praeikite speigai
   Pilietinis - socialinis
   Kategorija: Poezija » Eilėraštis Komentarai: 7 Paskelbta: 2012-02-04
   
   

2012-02-05 19:40:35
Mane vis bara, kad rašau senoviškai, nerašau taip gerai kaip Justinas Marcinkevičius ir pan. Žinoma, aš gi nesu literatas. Jeigu juo būčiau, gal "Žalioje žolėje " ir nesėdėčiau. Nors manau, kad čia yra daug nepaprastai įdomių ir talentingų autorių. Bara, kam rašau Tėvynei, nesukuriu kažkokių ypatingų naujų žodžių. Tarytum būtų galima duoną pavadinti kitaip? Ir palikim vieną kartą visų laikų garbingiausią poetą Justiną Marcinkevičių ramybėje. Nemanau, kad dar greitai kas nors jam prilygs. Tokių neprotingų ambicijų niekados sau nekėliau, o ir iš kitų nereikalauju. Kai kas mane kartais pavadina poetu, skubu taisyti, aš esu inžinierius, o poezijoje, literatūroje tik atsitiktinis mėgėjas, kol kas laimingas jos mylėtojas.
Vienam tokiam išdidžiam „kritikui“ parašiau asmenišką atsakymą, bet pagalvojau, kad jis galėtų būti ir paviešintas. Taigi, į tokius priekaištus atsakiau: "Labas pone .... , nagi pabandyk parašyt naujais žodžiais ką nors įspūdingo Lietuvai. Mes skirtingų laikų žmonės, tad nesistenk priversti mane naujoviškai cypauti. Man patys gražiausi mano tėvų išmokyti seni lietuviški žodžiai. Manau, kad Jums truputėlis tolerancijos kitiems tikrai nepakenktų. Jeigu aš nerašau apie Jūsų kūrybą, tai gal tik todėl, kad nieko joje nerandu gražaus ir prasmingo sau. Bet neniekinu Jūsų viešai. Tikriausiai ji kažkam labai patinka. Tad Dieve padėk kiekvienam giedoti savas giesmeles".
Esu labai dėkingas, kai man padeda, parodo, kurioje vietoje galėtų būti kitaip, geriau, taisyklingiau. Žinoma, labai dėkingas moderatoriams, kurie mano neatidumo klaideles ištaiso, dalykiškai padeda. Kiti sako, kad čia yra vieša erdvė, tad galima išmesti bet kokią nuomonę, netgi gal ir labai nevalyvą ar įžeidžiančią. Kaip kokioje „Delfio“ svetainėje, nes žmogus pasislepia už slapyvardžio. Savo gėdą galima paslėpti ir už figos lapo, bet ... visi mato, kad toks "karalius" nuogas, intelektualiai, morališkai nuogas. O, kaip kam norėtųsi pasakyti - būk didis darbais, bet ne priekaištais savo artimui!
Aš nežinau, kodėl kai kurie "kūrėjai" taip stengiasi man įpiršti savo "modernumą", savo supratimą apie poeziją ir priekaištauti dėl, būk tai, senoviško rašymo, senų žodžių, minčių vartojimo. Rašo, komentuoja, bet jauti, kaip tūlas komentatorius žvelgia į tavo kūrybą iš aukšto.
Niekados niekam nerašau jokio kritiškesnio, ypatingai pamokančio komentaro. Aš tik džiaugiuosi, kad yra kūryba, yra žmonių ja gyvenančių. Mokyti nieko negaliu, nes pats nesu koks profesionalas, savo kūrybą vertinu labai rezervuotai, kritiškai, nes darau ir klaidelių ir labai daug ko nežinau. Gal tik turiu už kai kuriuos jaunesniuosius daugiau gyvenimiškos patirties ir išaugau aplinkoje, kur buvo vertinama moralė, meilė žemei, gyvenimui, gražus ir teisingas žmogus. Patinka, kartu pasidžiaugiu ir tiek. Veltis į beprasmius ginčus, reikštų save alinti, gesinti savo kūrybinę kibirkštį. O tai jau negerai, tarytum duotos Dievo dovanos paniekinimas.