Kategorija: Jausmai
 | Parsisiųsti  formatu
Kai pralekia vaizdai pro šalį
Kai traukinys nestoja ten, kur nori,
Kuomet pro šalį pralekia vaizdai –
Tu supranti, jog saldų bitės korį
Ragaut galėjo jau kiti. Ir tai
Tave supykdo. O pavydo bangos
Nuplukdo prie stačių krantų.
Bet vėl likimas paima už rankos –
Ramina – būk, dar būk, kantrus.
Na, taip... Pabūsiu – nusileidžiu.
Manau, jog net ne paskutinį kartą.
Net samurajus tardamas: „Meijj jidai“
Jau negalando savo kardo.
.........................................................
Tik ne japonas aš.
Ir sakura – ne mano žiedas.
O ratai rieda, rieda, rieda...
Pilni laukai ramunių pakeliui man moja.
Jos kvepia medumi, net laimę buria.
Bet paširdžiuose kažkas giliai vis duria.
Nes... traukinys važiuoja ir nestoja...
2010-09-04 00:29:20
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| pabiruoge |
Parašė komentarų: 936 |
2010-09-08 22:56:22 |
|
Priešpaskutinėj eilutėj stringa ritmas- rašyčiau be BET, o jei tai nepriimtina - tada paširdžiuos, be E.
Man taip gražiau susiskaitė, atsiprašau,
Darbas, kaip visada, puikus. |
|
| st_a_s |
Parašė komentarų: 1948 |
2010-09-04 18:39:16 |
|
ai, tai kad ir vyšnios mūsiškės ne prasčiau žydi...
bet apskritai (tvarkingi ar sugedę "stop kranai") stotys ir traukiniai - nostalgiškas dalykas! |
|
| spilgutė |
Parašė komentarų: 5244 |
2010-09-04 14:16:58 |
|
|
Visi komentarai (9)
|
