Parsisiųsti formatu

Neklaužada Matas 1 dalis

Jau saulytė atsikėlė,
pasiklojo patalėlį,
Baltus debesis išvaikė
ir sušuko – kelkis vaike.

Dar pabeldė į langelį –
pasakyk sudie miegeliui.
Kelkis Matai, jau diena.
Na, miegot tikrai gana.

Vaikas merkia vieną akį –
kas čia kelkis man pasakė?
Matas žiovaut nenustoja,
tingiai antklodę nukloja,

ir vis burba sau po nosim –
Miego noriu. Dar miegosiu...
Bet saulytės spindulėlis,
jam į plaukus įsivėlęs,

visą miegą jau išvaikė.
Ką mūs Matas naktį veikė?
Mėnuo sakė, kad miegojo.
Antklode dar jį apklojo...

Saulė juokias – keltis laikas.
Būk, Matukai, geras vaikas.
Nusiprausk, susišukuoki
ir, prašau, nesiožiuoki.

Pusrytėlis jau garuoja.
Matas tingiai kaso koją.
Aš nenoriu rankų plauti –
Matas ėmė garsiai bliauti.

Vanduo šaltas. Aš bijau.
Ir atstok tu pagaliau.
Matai, Matai kur eini?
Tavo rūbai purvini.

Švelniai kalba jam saulytė.
Negražu juk taip daryti.
Matas šaukia dar garsiau –
aš kaip noriu, taip darau.

2010-08-24 10:40:10

radaa	Parašė komentarų: 5454	2010-08-30 14:18:31
oi, koks tas Matas... Gyvas paveikslas, nuotaikingas, nors ir apie neklaužadą ir, ko gero, dar ir tinginėlį? Įdomu, koks bus istorijos išrišimas?

Liusija	Parašė komentarų: 1162	2010-08-24 22:52:04
Nuteikia linksmai, net šelmiškai 'aš kaip noriu, taip darau'

Visi komentarai (12)