Kategorija: Poezija » Eilėraštis
 | Parsisiųsti  formatu
Prisipažįstu
Aš su dievu nė sykį nekalbėjau
Ir nerašiau pradrėkusių eilių.
Galbūt jaučiau jį balkone su vėju,
Džiovinant veidą kuždesiu tyliu.
Galbūt mačiau žaros spalvoj užgęstant,
Agonijoj liepsnojančių naktų
Jam už mane reikėdavo nuspręsti,
O man už jį tikėti likimu.
Mes niekada nebuvom susitikę,
Nors ir abu už mirusius žvakes
Uždegę tylioje maldoj palikom,
Žinodami, kad jos vis tiek užges
2010-07-25 14:44:12
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Jūratė |
Parašė komentarų: 90 |
2010-07-26 23:51:04 |
|
| Labai ir labai patiko ir tiko |
|
| Beprotybė |
Parašė komentarų: 1192 |
2010-07-25 23:42:21 |
|
|
| spika |
Parašė komentarų: 5745 |
2010-07-25 22:51:07 |
|
| Mes niekada nebuvom susitikę...Jam už mane reikėdavo nuspręsti, o man už jį tikėti likimu...Labai nuoširdus prisipažinimas. |
|
Visi komentarai (7)
|
