Kategorija: Jausmai » Lyrika
 | Parsisiųsti  formatu
Atsakas
Tyliai verkia pavargęs dangus.
Langu rieda perliniai karoliai.
Kambarėlis nešildo jaukus.
Ir koks kietas tas nemigos guolis.
Už langų vien tamsa ir lietus.
Tarsi veidrodis – sielą atspindi.
Pasakyki, lemtie, kas gi bus?
Ir ar ilgai rakštis durstys širdį?
Nėra atsako. Kapsi lašai.
Plauna skausmą ir mintį juodžiausią.
Tyliai šnabšda – pati juk žinai,
kaip atrasti kelelį tiesiausią.
Prasiveržia į šviesą mintis.
Skaudžią rakštį lietus tegu plauna.
Liejas upė. Tuoj rytas nušvis.
Ir jausmai palengva atsigauna...
2010. 06. 21.
2010-06-21 07:27:25
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| pabiruoge |
Parašė komentarų: 936 |
2010-06-27 18:20:25 |
|
Dėl antro posmelio antrinu spilgutei, o eilius gražus.
Pirmas ir paskutinis posmai - super. |
|
| Išprotėjau |
Parašė komentarų: |
2010-06-23 15:23:38 |
Anonimas |
| Galvoju, kokios savijautos lietus ima atrodyt sunkiu... Manyčiau, šiek tiek nuodėminga jį lyginti su perlais. |
|
| kaip lietus |
Parašė komentarų: 5090 |
2010-06-22 00:43:58 |
|
Gerai perteikta nuotaika. Ir visgi pabaiga optimistinė  |
|
Visi komentarai (9)
|
