Kategorija: Trumpieji žanrai » Prasmingas dienoraštinis įrašas
 | Parsisiųsti  formatu
Laiko smiltys
Šiandien aš niekur neisiu
ir netgi nesikelsiu-
ar girdite mane?
Šiąnakt galva taip svaigo,
audringą tango šoko
kažkas krūtinėj manoje.
Šįryt ir sielą kažko gelia
ir kirba klausimų šimtai:
Kažin ar aš užtektinai
pravėriau langą,
nes neužuodžiu to svaigimo,
kaip žydi jazminai...
O gal išdraskė žaibas lizdą,
nes nesigirdi,
kaip kalena mūs gandrai?..
O ir vaikai, kodėl taip tyliai kalba-
Gal ir klausa jau nebe ta?
Juk jie rytais taip šaukdavo,
Kad tingi keltis, kas gi jiems tada?
Šiandien jaučiu, kad reikia
Man pažvelgt į dangų
Ir susirasti kelio pradžią savyje...
Ir noris taip visus matyti,
ką teko man sutikt
ir apkabinti savo kelyje...
Tiktai jaučiu,
Kaip byra laiko smiltys,
Ir bėga laiko tarpsniai akyse:
Na štai gimiau, čia augau,
O štai prie liepos meilė buvo atskleista,
Čia su Tavim vaikus auginom...
Bet stoviu prie dangaus tik aš viena.
2010-06-13 11:23:26
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Nijolena |
Parašė komentarų: 1049 |
2010-06-18 16:53:51 |
|
| Štai ant tos vienatvės slenksčio ir prasideda poetinės paieškos, nes siela nerimsta.Dažniau linkiu pajusti mylinčias rankas, uždarančias visokius vartus ir priglaudžiančius savo glėbio erdvėje. |
|
| Taurija |
Parašė komentarų: 4589 |
2010-06-15 15:32:09 |
|
| ...graži gyvenimo atkarpa...ir mintys gilios gilios.ačiū. |
|
| topole |
Parašė komentarų: 408 |
2010-06-13 18:17:07 |
|
ateina laikas ir mes visi tai patiriame, ir ypač tai, kad atsivertum- negali būti uždarytas tarsi stiklainis- viskas lips per viršų  |
|
Visi komentarai (12)
|
