Parsisiųsti formatu

Urbanistinės išpažintys

Penkioms minutėms iki aušros
(jei miręs būtum,
galvotum -
penkioms aušroms iki minutės),
tamsa
tarpuvarčių klegesiu
iš tavęs juokiasi:

šviesa
kaip prostitutė – nusipirk:
ruduo, ir pinigėlių po kojom kiek nori,
ruduo, ir vidūs tavo išvaryti iš namų
prisigeria ir miega miesto varpinėse
sapnuodami:

„vakarais, kai neranda to,
ko neieško,
ir visi
žibintai per žemi pasikarti,
per aukšti į prarają šokti,

nuogas miestas ant delno
ir oras vibruoja.

Šis miestas nemiega,
dainavo mergaitė.
Šis miestas nemiega,
pardavė ją, už kiek – nežinot.
Ruduo ir pinigėlių
po kojom,
kad svaigsta galva ir, atrodo,
įkrisi į tėkmę dangaus.

Šis miestas nemiega.
Ištiesia ranką tau kekšė -
cigaretė tarp pirštų.
Išrūkyk save. Visą –
iškvėpk.

Prisidegsiu tave
ir lėtai
kaip dūmai kaminų iškilsi
debesiu į debesį,
į žodį žodžiu: miestas
prašnenka, bet
skliautas
dangoraižių išprievartautas
vis nebylus“.

Pabunda vidūs
kai mišios ir oras
virpesiu varpų vibruoja,
ir mato
šokinėjančias mergaites.

„Sužaisk su jom
klases.

Akmenukas -
gyvenimas tavo.“

2010-04-16 17:05:03

aizbergas	Parašė komentarų: 244	2010-04-17 17:11:12
Labai blogas kūrinys. Juokauju Neprastas, tik gal kartais per dažnai mergaičių-pinigų-prostutucijos motyvas peršasi. Dangoraižių negatyvas tampa pakankamai nuvalkiotas. Iš tikrųjų naktinis miestas yra pats nuostabiausias ir romantiškiausias, tik aišku ten, kur nėra žmonių... arba ten, kur jie miega knarkimu kilnodami miegamųjų užuolaidas, už kurių dėmesingai klausosi netyčia į miestą užklydusios lapės...

Visi komentarai (10)