žalčiais prisliuogę mūsų dienos prie slenksčio klupt norėsis – ar daug brol džiaugėmės kai jaują baltai iškūrus dosniais delnais pažėrus rugio didžiuokis šiemečiu – derlium ir sakais nūdienoj įšalusiais gintarais pakvimpa delnas po obelim po pašaliu į griovį virsta kūlio mergos užkišim spragilais už ryšio – užteksim duonos – dar
2010-03-24 14:30:52
Visi komentarai (11)