Kategorija: Poezija » Eilėraštis proza
 | Parsisiųsti  formatu
valymas
mano lūpos aguonom nusėtos
sako nuo ligų geriausiai padeda
morfijus kai siela išskyla kristalais
jei nebelieka šnabždesių naktimis
kankinančių košmarų paklodės
geltonos kraujagyslių raidės
išvarpo kritulius iki paskutinio
ženklo mozaikomis nuklotas kelias
bijai surinkti įkvėpti dar morfijaus
iš skausmo darosi lengva
iššluoti šiukšles
raganų kerais
–lyja–
iš delno
atsigerk.
2010-03-11 20:07:16
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Dangūs |
Parašė komentarų: 1072 |
2010-03-26 17:23:34 |
|
\" kai siela išskyla kristalais\" - labai gražus vaizdas, tiesiog spinduliuojantis.
\"iš skausmo darosi lengva\" - nuskambėjo tarytum kažkokia... extazy...
Pabaiga suskamba taip neįkyriai, grakščiai ir lengvai.
Visuma patiko. |
|
| Ilajal |
Parašė komentarų: |
2010-03-14 15:10:30 |
Anonimas |
Patiko pirmos strofos trečia eilutė ir pabaiga nuo iš skausmo.... Taip pat gerai sužaista su perkėlimais ir neskyryba.
Sunkus darbas. Iš didelio skausmo. Pabaiga maloniai atgaivina. Šiukšlės (visa tai, dėl ko ir skauda) iššluojamos raganų kerais. O jie... nulyja? Ir išgeriama? Savyje laikoma jėga, atkurianti pasaulį.
Visgi nemaloniai man eilius skaitosi... Kad ir taip gražiai pabaigą išinterpretavau, vis tiek man kūrinys tamsus, klampus. Prieš miegą nepatartinas:-)) |
|
| Laiptuose |
Parašė komentarų: |
2010-03-13 13:00:01 |
Anonimas |
O štai man kaip tik mintis: kai siela išskyla kristalais labai patiko. Tarsi perregimybė sielos suskyla į skaidrius dvasios akmenukus aštriomis skaudančiomis briaunelėmis. Aš asmeniškai čia net ilgiau užsibūčiau.
Pabaigą pakeisčiau:
bijai surinkti įkvėpti
iš skausmo darosi lengva
raganų kerais
lyja –
atsigerk iš delno
Tada, manau, ir darbas sušvytėtų... |
|
Visi komentarai (7)
|
