Kategorija: Poezija
 | Parsisiųsti  formatu
nuodinga laisvė
Aš nekenčiu savęs tokios – saldžios,
nesaldinki manęs, prašau, nereikia.
Gal kartais paragauk sūrios, karčios –
tik negailėk ir nesūpuok lyg vaiko.
Juk mano mintys nepalieka sužeistų,
tad nesistenki jų visų įminti.
Pati keliuosi aš – pati klumpu,
galiu be gailesčio paminti tavo viltį.
Dar nieko neišmokau imt be atlygio,
tik nebenoriu su niekuom dalintis.
Aš negaliu pasiūlyti tau atliekų,
kurias pati tetrokštu susirinkti.
Nesielvartauk, suprask. Ko nuliūdai?
Juk tau sakiau – nebūsiu saldūs vaistai.
Priprasti pavojinga, aš – nuodai
gyvatės, kuri įkanda, kad pabėgtų laisvėn.
2010-03-11 08:23:04
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| pabiruoge |
Parašė komentarų: 935 |
2010-03-11 20:15:07 |
|
Kaip visada- jūs nuostabi.  |
|
| Maybe |
Parašė komentarų: 1493 |
2010-03-11 19:33:30 |
|
oho  vyrai pradėjo rangytis kaip žalčiai nuo druskos sakiau,kad cukraus nereikia,gal kaip konservantas ir neblogas dalykas,bet ant žaizdų geriausia druska  |
|
| Gramatėja |
Parašė komentarų: 371 |
2010-03-11 19:32:52 |
|
Meilėje tenka ragauti ir saldaus, ir kartaus, ir rūgštaus.
Svarbu skonio receptoriai tvarkoje. :)
\"Aš negaliu pasiūlyti tau atliekų,
kurias pati tetrokštu susirinkti.\"-labai tiksliai nusako ... . |
|
Visi komentarai (9)
|
