Kategorija: Jausmai
 | Parsisiųsti  formatu
Išdavystė
Iš žydinčio sodo, iš rojaus,
Kur miega balti angelai,
Tau kortom išbūrė rytojų,
Tačiau per vėlai. Per vėlai...
Prie amžino laimės šaltinio
Skrajojo spalvoti drugiai...
Peiliu tu atvėrei skardinę –
Apstulbusi dieną laikei,
Nes ji nebebuvo, kaip kitos:
Vaivorykštė, kvapas gėlių...
Supratus, kad visa tai mitas,
Tarei: „Patikėt negaliu“.
Ir pasmerkei žydintį sodą,
Ir pravirus rojaus vartus.
Teisus kažkada buvo Froidas
Juodais pavadinęs baltus.
....................................................
Ant vienišo medžio iš rojaus
Sunoko rausvi obuoliai.
Koks keistas atrodė rytojus –
Už vartų septyni keliai...
2010-03-10 00:09:05
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| klajūnė |
Parašė komentarų: 1101 |
2010-03-11 19:25:41 |
|
|
| pabiruoge |
Parašė komentarų: 935 |
2010-03-11 18:55:59 |
|
Pritariu Meškienės komentarui.  |
|
| begonija |
Parašė komentarų: 79 |
2010-03-10 15:27:52 |
|
| Ačiū. Labai patiko eilės.Jautrios,švelnios.O išdavystes esu išgyvenusi |
|
Visi komentarai (10)
|
