| Jausmas intensyvus. Kliūtų antroji eilutė viso teksto kontekste. Kita vertu, tekstą padalinčiau į dvi dalis: pirmoji iki batų ir ėjimo. Joje kalbama apie skausmą ir patirtį, jų praeinamumą-pastovumą. Likusioje - žmogaus akistata su ėjimu-gyvenimu, iškyla gyvenimo meilės ir vienišumo problema. Šioji būtų eilėraštis. Tuomet keisčiau paskutinių žodžių gramatinę formą. Bet... Jei noriu pasakyti, kad šioj geležinėj erdvėj yra ašarų pakalnė, kurioje eina žmogus, o eina jis tarp meilės-nemeilės, pirmąjį posmą kiek pakeisčiau, kad nebūtų didelio minties atotrūkio. Atotrūkį suponuoja žodis batai. Paklodę suprasčiau, kaip patirtį, gyvenimą, o šimtmečius siečiau su geležine erdve, erdve, kurioje žmogus išgyvena, permąsto savo gyvenimą. Kadangi tai jausmai, pasakiau, kaip jie man siejasi. O jausmai stiprūs, jaudinantys, besiskverbiantys gilyn. Paviršutiniškumo čia nėra. Žodžiai parinkti ir sudėlioti taip, kad suponuoja opozicijas, rodo pasaulio dualumą. Tad atveriamos opios egzistencinės problemos. |
|
formatu