Kategorija: Moksleivių kūryba » Poezija
 | Parsisiųsti  formatu
Debesys
Kodėl jūs debesys taip gąsdinat mane?
Kodėl jūs atsirandat ir vėl išnykstat?
Leidžiat saulei deginti mane
Leidžiat man atvėsti
Jūs niekada nebūnate pastovūs
Balti, raudoni ar pilki
Plaukiate ir nesustojate
Gimstat ir vėl numirštat
Džiuginat ir verkt priverčiat
Sumaištį keliat
Kodėl jūs esate tokie nepastovūs?
Kodėl taip gąsdinat mane ?
Debesys prabilkit...netylėkit
Kol dar esu aš čia
Ir laukiu jūsų patarimo
Pakalbėkim! Netylėkim...
2010-03-08 20:01:29
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Lolita |
Parašė komentarų: 3 |
2010-03-18 19:08:58 |
|
| Nežinau kas čia yra.. Bet pas man šių jūsų išvardintų klaidų nerandu.. gal aš akla.. reiks akinius nueit užsidėt |
|
| Aiškiaregė |
Parašė komentarų: 238 |
2010-03-09 20:42:50 |
|
| Banaloka, man per daug beprasmės retorikos. |
|
| kaip lietus |
Parašė komentarų: 5090 |
2010-03-09 02:06:54 |
|
Klaidos... Na, gal būt jų ir yra. Rimas, ritmas - nėra idealūs. Bet jausmas tikras, širdim išaustas. Manau, kad įgijus daugiau patirties, dažniau bandant rašyti viskas susitvarkys, autorė tikrai turi potencijos. Kita vertus galima apsieiti ir be rimavimo, bet pateikti savo mintis taip, kad jos privers eiles širdim sugerti. Sėkmės ir užsispyrimo  Tau tikrai pasiseks |
|
Visi komentarai (6)
|
