 |
Kategorija: Konkursai » Žvilgsnis, įšalęs į stiklą
 | Parsisiųsti  formatu
Nėra
Tikėjau - gali būt būtis nebūtyje.
Bandžiau sukurti tobulą pasaulį.
Ieškojau gėrio sėklos širdyje.
Maniau, kad įvaizdis - apgaulė.
Norėjau būti dar viena spalva,
Pačia ryškiausia, degančia, karšta.
Tačiau kiek per vėlai aš supratau,
Kad mano pastangos - tuščia vieta.
Nublanko, dingo mano noras degti,
Liepsnoti fakelu ir šviesti tamsoje.
Dabar jau nežinau, kaip tai nutiko.
Ugnies spalvos paletėj nebeliko.
Spalvų pasaulis buvo tik iliuzija, deja,
Dabar žinau - nėra būties nebūtyje...
2010-02-10 00:17:30
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| aizbergas |
Parašė komentarų: 244 |
2010-02-13 12:51:04 |
|
| Rimas netolygus, ne kanoninis... Paviršutinišku skambesiu vos pastebimai nuvilnijanti galimai filosofinė-empirinė potekstė... Kitavertus, jaučiamas nuoširdumas, paprastumu išteisinantis tam tikrą pernelyg įasmenintą naivumą. |
|
| Laũmele |
Parašė komentarų: 5112 |
2010-02-10 19:31:25 |
|
gal per mažai norėjot...ugnies spalva būtų graži  |
|
| kaip lietus |
Parašė komentarų: 5090 |
2010-02-10 17:47:00 |
|
| Įdomiai čia taip išmąstyta, įdomiai... |
|
Visi komentarai (4)
|
|
 |
