Kategorija: Jausmai
 | Parsisiųsti  formatu
Nudžiūvęs medis
Tu mano praeitis nurimusi –
Išaugęs ir nudžiūvęs medis.
Vien vėjas ūžauja arimuose –
Šakas jo lanksto pasimetęs.
Bet lapai jau seniai nubirę,
Neskauda, jei šaka nulūžta.
Atsigręžiu – matau aš girią,
Tik... kartais vieno medžio trūksta.
Tu mano praeitis nurimusi –
Išaugęs ir nudžiūvęs medis.
Bet mano meilė tau nemirusi
Jos šaknys gyvos metų metais...
2010-02-09 00:05:38
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| pabiruoge |
Parašė komentarų: 935 |
2010-02-11 19:52:02 |
|
O jeigu žmogui trūksta kaip tik to vienintelio? /medžio/
Man patiko. Labai. |
|
| klajūnė |
Parašė komentarų: 1101 |
2010-02-09 23:45:57 |
|
| na tegul dar ilgai ilgai tos šaknys gyvuoja ir išaugina naują medį |
|
| Ilajal |
Parašė komentarų: |
2010-02-09 19:11:19 |
Anonimas |
Atsigręžiu – matau aš girią, / Tik... kartais vieno medžio trūksta. > būtų įdomiau, jei Atsigręžiu – matau aš girią, / tik... kartais medžių trūksta. Įneštų paradoksą – stipresnę metaforą.
Sklandžiai ir subtiliai. Gražu. |
|
Visi komentarai (18)
|
