 |
Kategorija: Konkursai » Žvilgsnis, įšalęs į stiklą
 | Parsisiųsti  formatu
Kas kaltas?
Lanko žemę paniurėlis gruodis,
Tempia naktį lyg juodąją burę.
Rimsta mintys, apsunksta net protas,
Iš padilbų delčia žemėn žiūri.
Susapnuoti, ak, bent susapnuoti
Tarsi pasaką trumpą, laimingą,
Kai šermukšniai ledukais šerkšnoti
Tavo šypseną... Vakar ji dingo.
Akyse suledėję likučiai
Mūs jausmų, nesubrendusių pjūčiai.
Į jų upę, sukaustytą gruodo,
Pila naktys tik nerimą juodą.
Negi gruodis dėl to buvo kaltas?
Pasalūniškas veidas jo – baltas.
2010-02-08 00:02:46
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| aizbergas |
Parašė komentarų: 244 |
2010-02-12 08:18:48 |
|
| Lyrinis, skambus, paprastas, yra keletas subtilių potėpių, kažkiek prasiskvebiantis pro paviršių, bet į sodresnes gelmes nelinkęs nusitempti... |
|
| Barabas |
Parašė komentarų: 4292 |
2010-02-08 22:45:20 |
|
Man nelabai patiko.
Lyg ir skamba, lyg ir turi kažką, bet nekabina nors tu ką:) |
|
| kaip lietus |
Parašė komentarų: 5090 |
2010-02-08 13:28:40 |
|
| Aš, kaip mokinukė šūktelėsiu: oi, kaip gražu! Išties labai jaudinantis kūrinys. Įdomu tai, kad čia puikus rimas, bet pati mintis leidžia skaitytojui interpretuoti kūrinį pagal nuotaiką ar jo suvokimą. Toks netiesmukas, ko paprastai, deja, rimuojant dažnai neišvengiame. |
|
Visi komentarai (6)
|
|
 |
