 |
Kategorija: Konkursai » Žvilgsnis, įšalęs į stiklą
 | Parsisiųsti  formatu
Trupiniai
Išbirt per tankų kasdienybės rėtį
Lengviau save pavertus trupiniais.
Prispausk prie stiklo nosį pažiūrėti,
Ar grįžta, kas išvaromas, atleist,
Kaip atskrenda baltais skristukais juokas,
Kadais užsnūdęs po raukšlės vaga,
Kaip kirvio sriubą tu išvirt išmokai,
Kaip guodeisi, neturtas – ne liga,
Kaip pasisotinai per plačią burną vaiko,
Pratrūkusią nevaržomu džiaugsmu,
Kaip su būviu žolyno susitaikei,
Kaip tu degei iš geismo be liepsnų,
Tik reikia paprasto, nesidabruoto stiklo,
Kad trupiniai į visumą sugrįžtų.
2010-01-21 14:29:54
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| spilgutė |
Parašė komentarų: 5245 |
2010-04-06 21:23:00 |
|
| vietoj kaip norėtūsi skaityti žodį kai...gražu |
|
| aizbergas |
Parašė komentarų: 244 |
2010-01-25 11:07:00 |
|
| Sklandus, skambus, neblogai surimuotas darbas. Paprastumu išslystantis už paprastumo ribų. Pabyrama, o paskui susižeriama. Eilutė „Kaip tu degei iš geismo be liepsnų“ – bendrame kontekste šiek tiek rėžia savo nuvalkiotumu... Darbas atitinka sonetui keliamus reikalvimus ir galėtų būti kai kuriems kitiems konkurso dalyviams kaip pavyzdys. Sėkmės. |
|
| radaa |
Parašė komentarų: 5454 |
2010-01-24 02:59:47 |
|
Taip, pabaiga išrišanti - surišanti  Smagu matyti eilių buitiškai ne buitiška nuotaika |
|
Visi komentarai (7)
|
|
 |
