ŽaliaŽolė » Poezija » Eilėraštis » Kūrinys

Kategorija: Poezija » Eilėraštis
| Parsisiųsti formatu

*


skiriama G. M.

Verkiu krentant grumstams ant tavo kūno
sako per vėlu jau o man atrodo pats laikas

tyloje ir be ašarų liepta ar bent jau skambant
mėgstamai muzikai – taip jis būtų norėjęs –
vis teisinamasi tik tylos iki tol jau buvo per daug

aš tau atleidau

žvaigždės vis traška kai ant jų užlipi
kaip sakydavai ir rašydavai

mirštantys gali pakeisti pasaulį
tik kad gyvenimas niekada nesi
baigia


2010-01-03 20:53:41

Madeleine





Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Deimantė Parašė komentarų: 2010-01-21 00:08:43 Anonimas
Įkrenta.

25 kadro nėra Parašė komentarų: 366 2010-01-13 23:48:38
Gražus Jūsų žvaigždžių traškėjimas

Ilajal Parašė komentarų: 2010-01-08 13:11:14 Anonimas
Ar turime teisę komentuoti nuoširdumą? Čia jis labai subtiliai ir įtaigiai perteikiamas. Taip, kad net skaitytojas tai pajunta pats. Tad ar gali skaitytojas komentuoti savo jausmus?
Gražus darbas. Plevena lengva melancholija, bet ji neįkyri, ji graži. Ir prasminga... Paskutinę strofutę norėčiau cituoti - daug joje telpa.
Gailu ir liūdna darosi... Keista, bet atrodo, kad jei nebūtų atleidimo, nebūtų taip liūdna...

Visi komentarai (14)