Kategorija: Poezija » Eilėraštis
 | Parsisiųsti  formatu
Demografinis
Žmonės eina iš protų. Kraustosi
iš namų, perkūnui paliepus.
Rausta smėlis – čia zylių praustasi.
Jauną vėją užsupa liepos.
Čia būgneliais ragauja gaudesį
prašmatnių akordų smaližius.
Jų apstu – visų nesugaudysi.
Jie užpildo ertmes ir plyšius.
Atmintis vėl iškvepia atvejį,
kai gelsvėjanti šviesoforuos
žaižaruoja saulė ir gatvėje
nejučia susigėsta poros.
Jeigu tau staiga pasirodytų,
kad pro šalį plauki, švartuokis –
mudu esam sesės ir broliai tų,
kurie miršta, gimsta ar tuokias.
2009-07-09 09:55:12
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| radaa |
Parašė komentarų: 5454 |
2009-07-09 17:59:02 |
|
| įdomiai nuskambėjo ir sklandžiai. |
|
| Ilajal |
Parašė komentarų: |
2009-07-09 17:30:41 |
Anonimas |
Geras rimas, eilėraštis simpatiškas. Nusišypsojau trečią strofą perskaičiusi:-)
Be to, su gimtadieniu, Domai!;-) |
|
| Ražas |
Parašė komentarų: 686 |
2009-07-09 16:59:59 |
|
| Sklandžiai sueiliuotas kūrinys...tik ar mūsų brolių, sesių jau tiek daug, o ir kurių per daug?...atliekamų...nereikalingų...O ar taip jau poezijoje reikalingi tarptautiniai terminai? |
|
Visi komentarai (4)
|
