Kategorija: Poezija » Eilėraštis
 | Parsisiųsti  formatu
Malda
Kai imsiu, Viešpatie, iš artimojo meilės deglą,
Duok man suprast, kaip tai yra svarbu,
Kad godulio sukeltas pyktis aklas
Nepastūmėtų link netikusių darbų,
Kad ta ugnis ne smilktų, bet liepsnotų
Kaip stebuklingas laimės žiburys,
Kuris pajėgia širdį atlapoti
Tarsi svetingo pastato duris,
Kad į kasdieną eičiau ne aukotis,
Bet neščiau glėbį pilną dovanų,
Kad riekę duonos vertinčiau kaip puotą,
Kad nuolat džiūgaučiau todėl, kad gyvenu.
2009-04-25 10:19:17
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| ardas |
Parašė komentarų: 627 |
2009-04-26 19:56:36 |
|
| Perskaičiau porą kartų...Gali būti ir kaip malda,patiko... |
|
| eglute7 |
Parašė komentarų: 3422 |
2009-04-26 12:30:51 |
|
Kad godulio sukeltas pyktis aklas
Nepastūmėtų link netikusių darbų
O juk tai svarbiausia... Taikliai pasakėt. Labai. Sėkmės.  |
|
| Goda |
Parašė komentarų: 5543 |
2009-04-26 08:52:24 |
|
Išmintingai į tai, kas svarbiausia.
Kad į kasdieną eičiau ne aukotis,
Bet neščiau glėbį pilną dovanų,
Kad riekę duonos vertinčiau kaip puotą,
Kad nuolat džiūgaučiau todėl, kad gyvenu. Labai gražu. |
|
Visi komentarai (12)
|
