Kategorija: Poezija » Eilėraštis
 | Parsisiųsti  formatu
Mirksnis
Suvirpa blakstienos,
uždengdamos ugnį
akių.
Puoli į glėbį -
slaptingą bedugnę
aistrų.
Prigludus,
per petį žvelgi
užsimiršus...
Ramūs ir sotūs
ant peties ilsisi
pirštai...
Neužpūsk
akimirkos šventos
kalba,
nežudyk
tylos ir artumos
nesumeluotos..
Nuostaboj
lai prislegia
mus tyla.
Kas bus?
Užgesusiu žvilgsniu
sugrįši,
praversi lūpas -
žodis sprus...
Atodūsiu
nutolsi, tolsi...
Paskui,
užsimaukšlinsim
kaukes.
Jau taip nebus -
Nubudęs godulys.
Sudegs akimirka šventa.
Palaimos nesuradę
kūnai šauks,
o sielose
gėla bežadė
viešpatauja...
2009-04-22 15:18:03
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| giedrex26 |
Parašė komentarų: 8739 |
2009-04-22 22:50:07 |
|
| ...tyrai skamba...labai... |
|
| Deimantė |
Parašė komentarų: |
2009-04-22 20:38:25 |
Anonimas |
"žodis sprus" - gal spruKs?
viešpatauja - įdomi forma.
Širviškas. |
|
| eglute7 |
Parašė komentarų: 3422 |
2009-04-22 17:53:20 |
|
Neužpūsk
akimirkos šventos
kalba
Nekalbėsiu...  |
|
Visi komentarai (8)
|
