Parsisiųsti formatu

atgal

žole takai apėjo tie kuriais galvojau
kibiom šaknim netikros prasmės
skaudžiai braižė kojas
nusivilkau voratinklių svajas
labai iš lėto
dienos šviesoj mačiau
kokios išblukę
sudėvėtos
jas vėjo dukroms smilgoms
saugot palikau
kai išėjau
neapsirengus
už ribos
žymėtos dvyliktu gyvenimo akordu
nedužusia taure
ir nemelavusia būrėjos korta

nemirštanti šviesa
kadaise mirusių dangaus žibintų
man šoko valsą lyg bandydama priminti
_ _ _

mėnulio naktyje rinksiu vieną po kito
baltus akmenėlius kely širdim sudėtus
gal rasiu kryptį iki ryto
kur žodis krito
šįkart
pratylėtas

2008-02-14 21:35:10

Visi komentarai (8)