ŽaliaŽolė.lt RSS Feed - Puslapio naujienos

Kritiko pastebėjimai

Ramunė Vakarė — Fri, 03 Feb 2012 16:40:53 GMT

www. žaliažolė.lt moderatoriai atrinko menine prasme stipriausius vienos savaitės laikotarpiu (sausio 23-29) svetainėje skelbtus kūrinius ir paprašė profesionalaus kritiko juos pakomentuoti. Dėkojame kritikui, tikime, kad autoriams smalsu, kaip vertinami jų kūriniai, o pastebėjimai pravers kuriant.

1.

charonas - ***

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60307/

Komentaras:

Išlaikyta klasikinio haiku tematika – gamtos ir egzistencijos pajauta. Laiko tėkmės sąstingis ir tekėjimas.

Kažko pridėt ar atimt nereikia. Galbūt norėtųsi (kaip iš šio žanro) stipresnės įtaigos – kad nupurtytų šiurpuliukas. Dabar tik apmąstymas, ne „insaitas“.

2.

Iglė - „***“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60221/

Komentaras:

Idėja graži (už durų durys), tačiau panaudoti brūkšniai palieka per staigius minties šuolius. Kita vertus, ritmas paverčia tekstą vientisu. Norėtųsi pamatyti daugiau šio autoriaus (-ės) darbelių – ar tai tik atsitiktinis ritmas, ar toks autoriaus (-ės) stilius. Primena vieno poeto stilių ir tematiką, tad būtų rizikinga toliau eiti šiuo keliu. Bet juo galima atsispirti ir surasti savo individualų langelį.

3.

Lemuelis - Ne itin įdomus nuotykis

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60368/

Komentaras:

Pavadinimas tiktų apibūdinti turiniui – ne itin įdomus tekstas. Bandymas parašyti eilėraštį iš autorių (-ę) supančios aplinkos. Pastangos pasiekti kitokią būseną ir pereiti į kitas erdves. „kol kūnas patiria kitką“ – būtų kulminacija, tačiau neapibrėžtumas („kitką“) niekur nenuveda, nors kryptis yra. Teksto eiga truputėlį padrika, trūksta minties skaidrumo. Skaitymą apsunkina padalyvių vartojimas – venkite jų. Kitokia veiksmažodžių forma suteiktų daugiau įtaigumo.

4.

vandenio - „popierius"

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60297/

Komentaras:

Siužetinė poezija. Kaip tokiam rašymo tipui gražiai išlaikytos proporcijos – vystomas simbolinis pasakojimas su įtaigiąja poetiška pabaiga. Šiek tiek su ironija. Nieko pridėt ar atimt nereikia. Vis dėlto šis rašymo būdas jau pramintas ne vieno autoriaus, tad palinkėčiau paieškoti kitos individualios krypties arba pasirinktąją gilinti ir plėsti iki gilesnio egzistencinio tragizmo.

5.

daliuteisk - „Iš sutemų"

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60295/

Komentaras:

Norėtųsi įtaigesnės pabaigos, daugiau nenuspėjamumo. Nors tiesiogiai neįvardijama, tačiau skaitytojas numano, kad pagrindinis veikėjas serga nepagydoma liga. Kai kurios vietos nelabai aiškios, pvz., „Tą naktį ji neišėjo į sutemas“ – ar tai reiškia, kad ji pasiliko nakvoti? Skaitytojas taip suprastų. Ir vis dėlto, kokie buvo jų santykiai – šitai iki galo neatskleista. O iš pabaigos aiškėja, kad „ji“ save laiko jau tarsi šeimos nariu.

Esama gramatinių klaidų (grimztant ir kt.), nelabai tinkamų šiam kontekstui žodžių (šutvė).

6.

rimipimi - „Žingsniai“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60244/

Komentaras:

Įdomus pasirinkimo rakursas – stebėti į vykius „iš klausos“. Viso pasakojimo metu sklandžiai vystomas siužetas ir pasiekiama kulminacija. Autorė (-ius) neblogai „įvaldžiusi plunksną“. Aktuali socialinė tema. Tačiau tas aktualumas ir pakiša koją, nes labai jau tipiška istorija. Norėtųsi originalesnių siužeto vingių.

7.

skaimik - „Gyvenimo spalvos arba svajonių išsipildymas“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/60195/

Komentaras:

Graži mėlyna pasakaitė apie autobusiuką. Šiek tiek kliūva vieta apie skaitymą: kokiu būdu autobusiukas skaito sąsiuvinį?..

Kviečiame į ŽŽ gimtadienį!

Ramunė Vakarė — Sun, 05 Feb 2012 05:26:02 GMT

Kūrėjų klubas „Žaliažolė“ vasario 18-ą dieną, 12-ą valandą, kviečia į www.zaliazole.lt/ septynerių metų sukaktuves.

Programoje:

- nominacijų skelbimas;

- muzikuoja Algirdas Svidinskas (Azaras) ir jo draugai;

- apie naują ŽŽ versiją;

- haiku konkurso „Žiemos saulėgrįža“ prizų teikimas;

- muzikinis konkursas „Dedikacija ŽŽ“;

- Vaidoto Mineikio (Vėjas) koncertas;

Renginio vieta: Lietuvos kurčiųjų draugija (Šv. Kazimiero g. 3, Vilnius).

http://vilnius21.lt/svkazimiero3-n2950.html

Iki susitikimo!

Skelbiama registracija į ketvirtąjį žaidimą

Rykštė — Sat, 04 Feb 2012 04:20:44 GMT

Snaigėms lėtai besileidžiant iš dangaus, norisi sėdėti prie lango su garuojančiu arbatos puodeliu ir gera muzika. O jei prie muzikos pridėtume ir gerą prozos tekstą? Būtų dar puikiau!

Skelbiamas ketvirtasis žaidimas – „Siužetas dainai“. Šįkart prozą derinsime su muzika. Rašysime tekstus pagal roko grupės Atika dainas. Žaidimo teksto siužetas – dainos žodžiai, nuotaika – muzika.

Taisyklės labai paprastos:

– Žaidėjai gauna po dainą ir rašo prozos tekstus, remdamiesi dainos žodžiais bei muzika.

– Vienas žaidėjas gali prašyti kelių dainų ir rašyti ne vieną tekstą.

– Dainos bus paskirtos burtų keliu, tačiau galima rinktis pačiam ir nurodyti dainos pavadinimą žaidimo koordinatorei.

– Tai pačiai dainai gali būti skiriamas ne vienas tekstas.

– Laikas, per kurį reikės parašyti tekstą, neribojamas.

– Visas žaidimas truks mėnesį – iki vasario 25 d.

– Tekstai keliami į Žaidimai >> Ketvirtasis žaidimas.

– Tekstas pavadinamas dainos pavadinimu.

– Registracija vyksta iki sausio 25 d., registruoja moderatorė Rykštė.

Apie Atiką paskaityti ir dainas rasti galite čia.

Į visus klausimus atsakys moderatorė Rykštė.

P. S. kadangi šįkart žaiėjai nebuvo aktyvūs, registracija pratęsiama – prie žaidimo bus galima prisijungti iki vasario 18 dienos.

Muzikinis konkursas „Dedikacija ŽŽ“

vario blyksnė — Sat, 04 Feb 2012 04:21:09 GMT

Vilniuje vasario 18 d. organizuojamas svetainės „ŽaliaŽolė“ septintasis gimtadienis (renginio programą skelbsime vėliau). Kviečiame dalyvauti svetainės sukakčiai skirtame muzikiniame konkurse „Dedikacija ŽŽ“.

Galimi variantai:

- autorius sukuria žodžius, muziką ir pats atlieka;

- autorius sukuria žodžius, ieško atlikėjo (atlikėjas – vienas ar daugiau – gali ir nebūti ŽŽ vartotojas);

- autoriaus dedikacija gali būti tik muzikinė (be žodžių);

Konkurso taisyklės:

1. Konkurso tema: dedikacija ŽŽ.

2. Kūrinių skaičius: viena anksčiau niekur neskelbta daina arba melodija.

3. Kūrinių skelbimo vieta: dainų tekstai svetainėje neskelbiami – kūrinys atliekamas šventės metu.

4. Konkurso laikas: 2012 01 09-2012 02 18.

5. Registracija: prašome konkurso dalyvius iki vasario 10 d. registruotis el. paštu info@zaliazole.lt arba asmenine žinute pas moderatorę vario blyksnė (nurodyti dainos teksto autorių, pavadinimą, atlikėją (-us).

6. Kūrinius vertinant svarbu:

- teksto meniškumas (jei daina);

- kūrinio atlikimas;

- atlikėjo sceninis įvaizdis.

Skiriamos trys prizinės vietos, renkama publikos simpatiją pelniusi daina.

6. Konkurso rezultatų skelbimas: 2012 02 18 (renginio metu).

Linkime įvairiaspalvės muzikinės gamos!

Kviečiame pavakaroti

Azaras — Tue, 10 Jan 2012 10:35:45 GMT

Sausio 12 d. 18 val. Kaune, Kalniečių g. 180 esančioje atnaujintoje Etninės kultūros studijos erdvėje, vėl tęsiamas vakarų-susitikimų su svetainės „ŽaliaŽolė“ autoriais ciklas.

Šį kartą plačiau susipažinsime su kūrėju ardas (Arvydu Domarku) ir jo kūryba.

Vakaro metu vaišinsimės arbata, skambės dainuojamoji poezija.

Susitikimą ves moderatorius Azaras (Algirdas Svidinskas).

Lauksime Jūsų!

Haiku konkursas „Žiemos saulėgrįža“

Goda — Fri, 03 Feb 2012 03:45:17 GMT

Baltosios gervės!

Jei negalėtų klykti,

Paklystų sningant.

Chiyo-ni

Šventą saulėgrįžos metą, kai siela atgimsta, kai žvilgsnis džiaugiasi snaigių dulksna, balčiausiais šerkšno kerais, pilka lijundra ar saulėta debesų properša, patiriame įkvepiančių akimirkų, vertų įamžinti haiku tekste. Gal atrastoji tyli gelmė, praregėjimas, nustebusios sielos virptelėjimas per haiku realybę dabar ir čia atras kelią ir į skaitytojo sielą ir taps žinojimu, ateinančiu iš nenuspėjamų širdies kertelių. Pasidalinkime…

Skelbiamas haiku konkursas „Žiemos saulėgrįža“.

Tema: Žiema.

Vieta: zaliazole.lt > Konkursai > Žiemos saulėgrįža.

Laikas: 2012 sausio 6 d. – vasario 3 d., 12 val.

Rezultatai: 2012 m. vasario 7 d., 24 val.

Vertinimo komisija:

Komisijos pirmininkas: Artūras Šilanskas (charonas).

Nariai: svetainėje prisiregistravę ieva (Vilija Stančiauskaitė), Laiptuose (Daiva Povilaitienė), Goda (Goda V. Bendoraitienė).

Svečias: Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro asistentas, vertėjas Vytautas Dumčius.

Vertinimo kriterijai:

Nušvitusi akimirka, įvykis dabar ir čia, sustabdytas momentas – pagrindinis haiku principas! Vertinamas momento:

• originalumas;

• vaizdingumas;

• netikėtumo efektas;

• pateiktos minties ar emocijos paveikumas.

Konkurso nuostatai:

• konkurse gali dalyvauti tiek klasikiniai, tiek šiuolaikiniai haiku;

• jeigu haiku pateikiami klasikine forma, būtina išlaikyti 3 eilučių, 5-7-5 skiemenų intervalą;

• jeigu haiku pateikiami šiuolaikine forma, būtina išlaikyti 3 eilučių formą;

• pateikiami nauji, anksčiau niekur neskelbti haiku;

• vienam pateikimui – vienas haiku;

• vienam autoriui – iki 5 haiku;

• haiku pateikiami be pavadinimų;

• iki konkurso vertinimo rezultatų paskelbimo haiku neredaguojami, netrinami ir neperkeliami į kitas kūrinių kategorijas;

• autorių slapyvardžiai matomi.

Prizai:

I prizas: 2009 m. Poetinio Druskininkų rudens almanachas, skirtas haiku + knyga „Poezija iš svetur“, sudarė ir vertė Alfonsas Nyka – Niliūnas (2010) + suvenyras.

II prizas: knyga „Paparčio šventi ženklai“. Japonų trieiliai. Vert. Vytautas Dumčius (2007) + 1998-2010 m. Rusijos haiku konkursų almanachas „ROSsINKI“, sudarė D.P.Kudrya, N.A. Levi, N.G.Sedenkova (2011).+ HAIKU. Rasa Žalynaitė (2008) + suvenyras.

III prizas: Lietuvių haiku antologija „Vėjo namai“, sudarė ir į anglų k. išvertė Artūras Šilanskas (2009) + Rusijos haiku almanachas „Haikumena-4“(2011), + „dambrelis“. eilėraščiai. Mindaugas Valiukas (2006) + suvenyras.

Jeigu paklausi savęs... – Kaip rašyti haiku?

Susipažinimui bei akiračio plėtimui haiku tema:

http://zaliazole.lt/news/action/newsstory/nid/499/

http://zaliazole.lt/news/action/newsstory/nid/500/

Pasiskaityti klasikinių ir šiuolaikinių haiku bei senriu galima čia:

http://poezija.sdf-eu.org/basio.html

http://www.tutkus.com/skaitalai/haiku/haiku1.htm

http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3318&kas=straipsnis&st_id=17673

http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3330&kas=straipsnis&st_id=18106

http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18948

Malonių akimirkų su Haiku žiemos kelyje!

Konkurso koordinatorė: Goda (el. paštas: goda_evans@yahoo.com).

Kaip rašyti Haiku (II)

Goda — Sun, 08 Jan 2012 13:35:06 GMT

Visa klasikinio haiku kūrybos istorija remiasi dviem kertinėmis nuostatomis – haiku turi vaizduoti gamtą ir žmogų. Tai du pagrindiniai šaltiniai, iš kurių poetai semiasi minčių, idėjų, vaizdinių. Netgi modernusis haiku, kalbantis apie urbanizuotos visuomenės gyvenimą ar besigilinantis į pasąmonės bei mitologijos problemas, neišsiverčia be vienos kurios nuostatos – arba gamtos, arba žmogaus. Kadangi mums svarbu gerai įsisavinti haiku kūrybos pagrindus, trumpai aptarkime, kaip gamtą ir žmogų geriausia (paprasčiausia) vaizduoti haiku tekste.

Daugelis haiku poezijos kritikų teigia, kad be griežto skiemenų skaičiaus ir aiškios nuorodos į metų laiką poetinis tekstas nėra haiku. Trieilyje būtinas, privalomas sezoninis žodis (jap. kigo), kuris rodo, kada tekstas parašytas. Sezoninio žodžio imties ribos gali būti labai plačios – nuo metų laiko įvardijimo (vasara, ruduo) iki labai trumpo momentinio veiksmo, būdingo tik tam metų laikui (pirmasis sniegas, cikadų balsai).

Ruplėtas lapas

pridengė kurmio urvą.

Nuščiuvo ruduo

(V. Stančiauskaitė)

Vežimas šieno ...

Iki žemės man toli,

Kaip ir lig dangaus

(R. Klimaitienė)

Japonijoje į pagalbą poetams ateina leidėjai, nuolat leidžiantys papildytus sezoninių žodžių žodynus, kuriuose dažnai būna ne tik žodžiai, bet ir žodžių junginiai, tinkantys fragmentams. Tuo tarpu mes galime susidurti su pakankamai rimta problema – lietuvių poezijoje nėra reglamentuotas sezoninis žodis, jam niekada nebuvo teiktas ypatingas dėmesys. Galbūt todėl, kad pas mus metų laikai neturi labai aiškios ribos – juk kartais net vasaros pradžioje būna šalnų, o pirmasis sniegas gali iškristi ir rudens viduryje. Sezono konkretumą puikiai gali įvardinti kalendorinės šventės (Joninės – vasaros pradžia, Žolinė – vasaros pabaiga), nors ir jos kartais norimo pastovumo nesuteikia (pvz. Velykos, kurių data nėra pastovi).

Dabar žinome, kad trieilyje turi būti sezoninis žodis. Kur? Dažniausiai jis būna fragmente, nes tai padeda išspręsti kelias užduotis:

1) lengva surasti optimalų žodžių junginį iš penkių skiemenų;

2) sukuriama savarankiška, užbaigta tema (t.y. fragmentas):

bobų vasara …

pajūrio miestelyje

plaikstos afišos

(A. Šilanskas)

3) fragmento tema gali būti frazės temos fonas, veiksmo vieta, priežastis ar pasemė:

Kalėdų rytas

Vėjas beldžias į duris –

Vienintelis svečias

(A. Šilanskas)

Frazėje sezoninis žodis dažniausiai vartojamas tada, kai jo nėra fragmente. Tai susiję su natūraliu poreikiu kūrinyje fiksuoti laiką. Laiko ribos gali būti labai plačios ir labai siauros. Kadangi haiku savo prigimtimi fiksuoja momentinius įspūdžius, tai natūralu, kad plačiose laiko ribose surandamas akimirkos laikas ir jis užfiksuojamas. Taip mes galime laisvai šokinėti tarp įvairaus ilgio laiko intervalų:

Laukinės gėlės

Suskilusiam ąsoty –

Vaikystės aidas

(A. Puišytė)

Haiku tekste gali būti ir keli sezoniniai žodžiai, kurie papildo, paryškina, paaiškina, konkretizuoja poetinio teksto mintį arba gali būti kontrastas, priešprieša, reikalingas išryškinti dviejų skirtingų temų jungtį. Norėdami surasti geriausią sezoninį žodį paimkime popieriaus lapą, padalinkime jį į keturias dalis ir jas pavadinkime metų laikų pavadinimais. Po to kiekvienoje dalyje surašykite kuo daugiau žodžių, apibūdinančių duotąjį metų laiką. Patartina rašyti tik daiktavardžius, šiek tiek būdvardžių. Ir dar – rašykite žodžius kontrasto principu: kas patinka, gražu, miela irk as nepatinka, nemiela, bjauru. Nenustebkite, jei atsiras ir žodžių junginių (pvz. sniego gniūžtė). Tai, ką užrašėte, jokiu būdu neišmeskit – tai medžiaga ateities kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Tokį juodraštį nuolat galima pildyti, kad nepamirštumėte netikėtai atėjusio žodžio ar frazės, net jei šiuo metu viso trieilio sukurti ir nepavyko.

Dabar sugrįžkime prie anksčiau mūsų sukurto trieilio. Nei tiesiogiai, nei netiesiogiai metų laiko jame įžvelgti negalime, todėl pagal haiku kanonus mūsų trieilis nėra haiku. Teks padėtį taisyti. Padirbėkime su fragmentu ir būdvardį „ankstyvas” pakeiskime daiktavardžiu „vasara”:

Vasaros rytas.

Kavos puodelio dugne

Dienos rūpesčiai

Štai dabar mūsų tekstą jau galime vadinti haiku, nes jis atitinka visus klasikiniam haiku keliamus reikalavimus (net tuos, apie kuriuos kalbėsime vėliau).

Pereikime prie antrosios nuostatos – žmogaus vaizdavimo trieilyje – aptarimo. Čia susiduriame su gana gausiu taisyklių sąrašu, kurių esminė nuostata –haiku tekste žmogus nevaizduojamas. Vaizduojami tik žmogaus buvimo ženklai. Kitaip tariant, trieilio pagrindinis veikėjas turi būti numanomas. Mums (taip pat skaitytojui) neturi rūpėti žmogus, veikėjas, jo išvaizda, būdas, charakterio savybės. Kad žmogus, veikėjas yra, jis veikia, yra aktyvus, turi rodyti aplinka – daiktai, veiksmai, reiškiniai. Poetas turi išmokti žmogų „paslėpti“ po tam tikrais simboliais, kurie iš tikrųjų nėra jokie simboliai. Puikus to pavyzdys yra Masaoka Shiki kūrinys:

Begaliniai pavasario lietūs ...

Kardu pasiramsčiuodamas

Keliauja apsiaustas

Poetas, net nerinkdamas specifinių žodžių, pasako tai, ką betarpiškai mato čia ir dabar. Jis išvardija labai konkrečius daiktus, kuriuos turi žmogus, bet mes matome aiškią abstrakciją. Šiuo aspektu mūsų sukurtą tekstą galime laikyti nepriekaištingu. Už žodžių junginio „kavos puodelio dugne“ mes paslėpėme aiškiai suvokiamas, tarsi vidine akimi matomas žmogaus veiklas – kavos virimą, gėrimo procesą, mėgavimąsi skoniu ar aromatu ir t.t. Trieilyje žmogus yra, jis veikia, bet mes jo akivaizdžiai nematome, o tik perskaitome jo veiklos ženklus.

Labai svarbu, kad pradedantysis kūrėjas atsiribotų nuo savęs, nes klasikinių haiku taisyklės nerekomenduoja vartoti įvardžių, ypač asmeninių (aš, mano, manęs, mūsų). Jūs galite paprieštarauti, kad beveik visi haiku klasikai daugelyje tekstų kalba apie save, savo asmeninį santykį su aplinka. Tai jūs galėsite daryti vėliau, kai įsisąmoninsite pradinius rašymo įgūdžius. Priverstas atsiriboti nuo savęs poetas tarsi įspaudžiamas į kampą – viena vertus jis turi vaizduoti savo asmeninį santykį su aplinka čia ir dabar, kita vertus – jo, kaip autoriaus, kūrėjo, lyrinio herojaus, minėti negalima. Išmokti išsisukti iš tokios padėties yra didelis žingsnis į profesionalumą. Galima geriausia išeitis – asmeninį „aš“ keisti į „poetas“, „žmogus“, taip perkeliant aplinkos matymą nuo savęs kitam veikėjui arba vartoti neutralias sakinio konstrukcijas:

Laikas palikt

Atsiskyrėlio lūšną, dengtą žolėm ...

Dabar čia – namas lėlėms

(Matsuo Basho)

Rekomendacija nevartoti ne tik asmeninių, bet ir kitokių įvardžių, yra kitos, gana griežtos, haiku teksto savybės požymis. Tai daiktavardiškumas. Idealus trieilis turėtų būti parašytas vien tik iš daiktavardžių. Jame neturėtų būti nei būdvardžių, nei daiktavardžių, nei kitų kalbos dalių. Iš to, ką pastebime mus supančiame pasaulyje, reikia paimti tik labai ryškius, esminius daiktus ar jų detales. Kiekvienas daiktas poezijos tekste turi savo svorį ir įprasmina tam tikrą vidinį archetipą, kodą, kuriuos vieniems iššifruoti lengviau, kitiems sunkiau. Vienais daiktais galima sukurti labai ryškų, nesunkiai atpažįstamą, bet kartu ir daug giluminių sluoksnių turintį vaizdą. Tokie bandymai esti ne tik haiku poezijoje. Prisiminkime J. Aisčio lietuvišką „Peizažą“:

Laukas, kelias, pieva, kryžius,

Šilo juosta mėlyna, ...

Jis visiškai kitoks, nei japoniškasis, vaizduojamas Mizuhara Shuoshi trieilyje:

Bambukų žiogriai,

Persikų kekės, ryžių laukai –

Piešinys Hokusajaus

Jeigu pastebėjote, mūsų sukurtame trieilyje taip pat tik daiktavardžiai, nors jį kurdami, mes, atrodo, tokio tikslo nesiekėme.

Kadangi sukurti ryškų, įsimenantį poetinį tekstą vien tik iš daiktavardžių yra ganėtinai sunku, nes reikia sklandžios gramatinės jungties, tam tikro judesio tekste, trumpai aptarsime veiksmažodžio svarbą. Haiku tekste veiksmažodis turi būti vartojamas esamuoju laiku. Pirmiausia todėl, kad vaizduoja tai, kas yra čia ir dabar:

Kažkas su žiburiu

vaikšto sode.

Lapkričio vakaras

(D. Žilaitytė)

Ši taisyklė puikiai veikia japonų kalba parašytuose trieiliuose, bet sunkiai įgyvendinama lietuviškuose, nes veiksmažodžio laikas betarpiškai susijęs su asmeniu. Iškyla dilema, ką aukoti – ar įvardį, ar veiksmažodį? Atsižvelgus, kad tekstas turi būti sklandus, gramatiškai taisyklingas, patartina aukoti įvardžius, o veiksmažodžius vartoti esamuoju laiku:

Girdžiu paukščius:

Lėtai vandens purslai juda

Per pilkas uolas.

(J. Zdanys)

arba, norint parodyti akimirkos, momento laikinumą, tam tikrą negrįžtamą judesį, vartoti būtąjį kartinį laiką:

Šerkšnas per naktį

savo stiliumi perrašė

visą gamtovaizdį

(K. Platelis)

Kad ir kaip būtų sunku, tačiau visada turime stengtis kalbėti esamojo laiko arba būtojo kartinio laiko veiksmažodžiais.

Trieiliuose, sudarytuose iš fragmento ir frazės, labai svarbu yra skyrybos ženklų vartojimas. Japoniškuose haiku skyrybos ženklai paprastai nevartojami, tačiau temos pabaigai pažymėti tinka dvi populiariausios priemonės – veiksmažodis gramatine forma, kuri nurodo žodžių junginio ar sakinio užbaigtumą, arba specialus emocinis-ekspresinis žodis (jap. kiredži). Jie abu parodo ne tik skirtumą tarp dviejų temų, bet ir užpildo trūkstamą skiemenų skaičių eilutėje. Ypač svarbus yra emocinis-ekspresinis žodis, kuris neturi jokios reikšmės, bet tariant į jį sudedamos visos emocijos. Mes galime tarti piktai, švelniai, su abejonės gaidele ar neutraliai. Kuriant lietuviškus trieilius, mes tokios galimybės neturime, nebent vartotume jaustukus ar ištiktukus. Tačiau mūsų tekstas gali tapti nenatūralus, aiškiai dirbtinis, nes paprastai mes taip nekalbame. Mes temos pabaigą ir emocijas rodome skyrybos ženklais. Paprastas patarimas – tiek fragmente, tiek frazėje griežtai laikykitės lietuvių kalbos skyrybos taisyklių! Atskirti dvi temas aiškiausiai mums padeda šauktukas ir klaustukas. Jie kartu parodo ir tam tikrą emocinį santykį su esama situacija, ir aiškiai nurodo temos pabaigą. Gana dėkingas yra brūkšnio vartojimas, nes juo galima parodyti tam tikras emocines pauzes:

Mėnulis languos –

Ką daugiau aš norėjau

Pasauly išvysti?

(S.Geda)

arba sustiprinti netikėtumo, nelauktumo įspūdį, fiksuoti minties šuolį:

kaimas kryžkelėj –

naminė aviečių uogienė

su dulkių prieskoniu

(A. Šilanskas)

Brūkšnys gali sustiprinti neužbaigtumo, nepasakymo iki galo, tam tikros paslapties įspūdį. Jis taip pat praplečia trieilio erdvę, daro jį emociškai lengvesnį. Kablelis dažniausiai būna neutralus ir atlieka tik tiesioginę savo funkciją – padeda nesupainioti ir nesusipainioti. Taškas trieilyje dažnai tampa svarbiausias dėl keleto savybių. Pažvelkime į jas per mūsų sukurtą tekstą – fragmente galimi trys taško vartojimo variantai – be taško, su tašku, su daugtaškiu. Taško nebuvimas fragmento ar frazės pabaigoje natūraliai mus verčia ieškoti tęsinio kitoje eilutėje ir nutrina temos pabaigos ribas, t.y. „išblaško neužbaigtumą“. Taškas per daug įrėmina, neduoda reikštis jokioms emocijoms ar variacijoms, sukuria griežtumo, sunkumo, nepajudinamumo įspūdį. Haiku tekstams labiausiai tinka daugtaškis, nes geriausiai fiksuoja temos pabaigą, palieka erdvės mūsų minčiai plėtotis toliau, neuždaro mūsų vaizduotės. Jo sukurta pauzė daro tekstą lengvesnį. Taigi galutinis mūsų sukurto teksto variantas galėtų būtų šis:

Vasaros rytas ...

Kavos puodelio dugne

Dienos rūpesčiai

Mes aptarėme pačias pagrindines dviejų temų haiku rašymo taisykles, tačiau skaitydami trieilius tikriausiai pastebėjote, kad nemažai haiku yra vienos temos. Šiems tekstams galioja visos mūsų aptartos taisyklės. Vienos temos trieilis suvokiamas kaip vientisa frazė, nes pažvelgę į haiku istoriją matome, kad tai yra pusė japoniškos tankos. Vienatemiame trieilyje labai lengva pastebėti tris vaizdo komponavimo būdus:

Horizontalųjį, kada veiksmas tarsi sustabdomas tam, kad galėtume mėgautis garsais, spalvomis, vaizdais, įsijausti į trumpalaikę emociją. Japonų poetas Narsume Seibi mėgo kasdienybės pasaulį spalvinti vienos rūšies spalvomis:

Gvazdikų stiebus

Nuspalvino krintančios

Vakaro žaros

Poetas mums rodo, kad pasaulis rausvas, tik reikia mokėti jį pamatyti (rausvi gvazdikų žiedai (jie neįvardinti, bet mes juos jaučiame) - besileidžiančios saulės rausvai nuspalvinti gvazdikų stiebai – rausvas besileidžiančios saulės diskas). Horizontalusis komponavimo būdas sudaro galimybę vaizdą dėlioti dviem kryptimis – nuo smulkių detalių (kas arti) eiti prie stambių (kas toli) (Narsume Seibi tekstas) arba atvirkščiai - nuo stambių prie smulkių.

Vertikalųjį, kada veiksmą stabdome norėdami perteikti gilius filosofinius apmąstymus, emocijų analizę, kontempliavimą. Poetas Fusei Tomiyasu savo vienatvę vaizduoja per lapo simbolį:

Žmonių minioje

Klevo lapas raudonas

Vienišas krinta

Nors aplink didžiulė žmonių minia, tačiau poetas nėra jos dalis, jo siela yra vieniša, jaučiama senatvės, laikinumo, artėjančio išėjimo nuotaika. „Vertikaliuose trieiliuose“ vaizdas sudėliojamas tais pačiais principais, kaip ir horizontaliuose.

Spiralinį, kada veiksmas nestabdomas, bet sustabdomi laikas, erdvė ir vieta. Veiksmas vyksta nuolat ir nesustodamas, tampa tarsi begalinis, bet sustojusi, nesikeičianti erdvę, vieta, laikas mus verčia susimąstyti apie mūsų laikinumą šiame pasaulyje.

Staugiantį vėją

Viksvos kapoja

Be gailesčio

(Takano Suju)

Upės tėkmė

Vis laužia ir laužia

Nudžiūvusią nendrę

(Takakuwa Ranko)

Aptarėme tik nedidelę dalį haiku tekstams parašyti reikalingų taisyklių. Kai kurios jų yra nepajudinamos, kitos laisvesnės ir gali nežymiai keistis, o ir keičiasi priklausomai nuo laikotarpio ar kalbos vartojimo normų, tačiau manau, kad suvokti pagrindus visada yra gerai. Garsusis haiku meistras Matsuo Basho yra pasakęs, kad pirmiausia reikia puikiai suvokti taisykles, kad galėtum jas laužyti, o sulaužius vėl sugrįžti prie taisyklių.

Literatūra

Drugelis sniege. Haiku. Kaunas: Gaivata, 1999.

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.

Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. Vilnius: Vaga, 2009.

William J. Higginson. The Haiku Handbook. How to write, share and teach haiku. Tokyo: Kodansha, 1989.

Vytautas Dumčius,

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius,

Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro asistentas, vertėjas

Kaip rašyti Haiku (I)

Goda — Sun, 08 Jan 2012 13:36:12 GMT

Literatūra ir poezija besidomintis žmogus tikrai žino, kas yra haiku, ar bent jau yra girdėjęs šį žodį. Nežinantiems ar primiršusiems primenu, kad haiku yra japonų lyrikos žanras, užrašomas trimis eilutėmis (originalo kalboje – viena), turinčiomis 17 skiemenų (5+7+5). Kitaip tariant – trieilis, kuriame griežtai reglamentuotas skiemenų skaičius. Tai viena trumpiausių poezijos formų pasaulyje, atsiradusi viduramžių Japonijoje, o XX amžiuje išplitusi ir išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Daugelyje Europos ir Amerikos šalių veikia labai gausios ir stiprios haiku asociacijos, leidžiančios žurnalus ir organizuojančios įvairaus lygio konferencijas.

Rašyti haiku reikia pasiruošti. Pirmiausia būtina kuo daugiau skaityti klasikinių tekstų ir šiuolaikinių poetų kūrybos (žr. literatūros sąrašą). Skaitydami trieilius turėtumėte atsakyti į išsikeltus klausimus – ar haiku man patinka, ar aš jį suprantu, ar jis mane jaudina, „užkabina“? Jeigu jis jūsų nejaudina, nekelia jausmų audros ar yra nesuprantamas, tada rašymo idėjos atsisakykite. Tačiau jeigu perskaityti tekstai pasirodė įdomūs, neįprasti, gražūs, jeigu juose randate tai, ką patys kasdien pastebite savo aplinkoje, bet nemokate išsakyti žodžiais, tai požymis, kad jūs galite sukurti puikų haiku. Tekstų skaitymas atveria matymo beribiškumą, kada poeto žvilgsnis aplinką, erdvę ir laiką pjausto vertikaliai ir horizontaliai joje užčiuopdamas dažniausiai smulkius, bet labai jautrius ir taiklius taškelius. Per juos suvokiame netikėtumo, neįprastumo svorį ir gilumą. Paaiškėja, kad trieiliui sukurti nėra netinkamų temų, kad jos kasdien yra šalia jūsų. Gali būti, kad tekstų žodžiai ar frazės giliai įsirėš į atmintį, jūs jas nevalingai bandysite atpažinti, pritaikyti, priderinti prie to, ką dabar matote, jaučiate ar girdite. Neišsigąskite, tai ženklas, kad haiku jus užvaldo, aštrina jūsų pojūčius, emocijas, mintis ir verčia galvoti, mąstyti. Tik taip jūsų pasąmonėje ims lūžti esami stereotipai ir pradės formuotis nauji.

Susipažinus su kitų poetų kūryba, reikia nusistatyti keletą atspirties taškų, kad drąsiai galėtumėte konstruoti savąjį trieilį. Pirmasis reikalavimas – techninis. Trieilį turi sudaryti griežtas skiemenų skaičius pagal formulę 5-7-5. Mūsų autoriams tai vienas sunkiausių uždavinių dėl tam tikrų lietuvių kalbos ypatumų. Gali susidaryti įspūdis, kad mūsų kalbos žodžiai yra arba per trumpi, arba per ilgi, todėl pakankamai sunku parašyti reikiamo skiemenų skaičiaus eilutę. Japonų kalboje yra daug emocinių-ekspresinių žodžių, kurie jokios reikšmės neturi, bet yra tam tikra nuoroda į vidines žmogaus būsenas. Jais ir užpildomi trūkstami skiemenys. Kadangi tokių žodžių mūsų kalboje nėra, jums teks:

a) pasinaudoti įvardžiuotinėmis ir sangrąžinėmis žodžių formomis. Čia reikės būti atidesniems, kad nepamestumėte minties niuanso, to, ką norite pasakyti. Pvz., „šukuojuosi plaukus“ (6 skiemenys) pakeitus į „šukuoju plaukus“ (5 skiemenys) lyrinio veikėjo vidinė emocija, kuri buvo sukoncentruota į save patį, gali būti suvokta tik kaip veiksmas, emociškai jo visai nejaudinantis. Šis kelias nėra populiarus;

b) pridėti arba nuimti priešdėlius. Pvz., „klausyk tylos“ ir „paklausyk tylos“. Tai gana retas būdas;

c) vartoti žodžius su priesagomis. Pridėti arba atimti priesagas, keisti žodžio formas. Tai viena iš labiausiai naudojamų būdų. Žaidžiant su priesagomis būtina neišeiti iš žodžio vartojimo sferos, kad neatsirastų dirbtinumas, nesusikalbėjimas ar komiškumas. Pvz., „arbatos puodelis“. Vien dėl skiemenų skaičiaus galėtume vartoti „arbatos puodas“, kas ir gramatiškai, ir vartojimo prasme yra taisyklinga, tačiau realiame gyvenime nenaudojama. Labai dažnai dėl skiemenų skaičiaus pavartotos mažybinės maloninės priesagos tekstą padaro nenatūraliai saldų, perdėm įkrautą emociškai:

Ką šią naktelę

Sapnavai, žolynėli?

Dalgio ašmenis?

(B. Gliaudienė)

d) surasti žodžiui sinonimą ar labai artimos reikšmės žodį (mėnulis – mėnuo, žolės – žolynai, laukai – lygumos), prisiminti rečiau vartojamus, archajiškus žodžius (šokis – kadrilius, riekė - abišalė) ar pasinaudoti tarmių lobynais (žibakėlės = žvaigždės), paieškoti trumpesnių ar ilgesnių žodžio variantų (čiobris - čiobrelis).

Kitas klasikinio haiku reikalavimas – tekste turi būti dvi temos.

Senieji namai ...

Prie Budos veido ramaus

Sraigė prigludo

(Kobayashi Issa)

Sniego lopiniai.

Ten, už kalnų keteros,

Svetimi kraštai

(Masaoka Shiki)

Pradedančiajam rašyti dviejų temų sąlyga yra labai parinki, nes tai labiau konsoliduoja žvilgsnį, pojūčius, jausmus, labiau padeda susikoncentruoti į tai, ką norima pasakyti. Taip pat padeda išvengti daugiažodžiavimo, kalbėjimo tą patį per tą patį, priverčia ieškoti taiklesnių žodžių ar įvaizdžių.

Kaip temos tarpusavyje susijusios, geriausiai atskleidžia teorija apie fragmentą ir frazę. Fragmentas yra viena, aiški, konkreti tema, užrašoma žodžiu ar žodžių junginiu, susidedančiu iš 5 skiemenų. Tai gali būti paprastas vientisinis sakinys, apibūdinantis konkretų daiktą („Vasaros mėnuo“, „Senas šulinys“), reiškinį („Vakaro vėjas“, „Rudens vakaras“) ar būseną („Ramybė aplink“, „Kriaušės sužydo“). Dažniausiai tai dabar, šiuo metu matomi, girdimi ar kitaip jaučiami objektai ar pojūčiai, nekeliantys papildomų klausimų ir iš pirmo žvilgsnio nereikalaujantys ieškoti potekstės. Tiesiog aiškiai įvardijama tai, kas yra aplink mus.

Mėnuo pilnaty ...

Raibuliuoja prie vartų

Potvynio vilnys

(Basho)

Fragmentu gali būti ir vienas žodis, tačiau lietuviškų haiku praktikoje tai gana reti atvejai („Geležinkelis“, „Laikrodininkas“ R. Klimaitienės kūryboje).

Frazė – žodžių junginys, dažniau sakinys ar keli sakiniai, užpildantys kitas dvi eilutes (7-5). Frazė yra labia talpi, išsami, pilna paaiškinimų, nuorodų, patikslinimų. Trieilyje jų vieta gali būti dvejopa: pirma fragmentas, po to frazė:

Giraitėj žiema

Įkirtęs kirvį geriu

Kvapą įstabų

(Buson)

arba pirma frazė, o po jos fragmentas:

Išblyškęs mėnuo

Virš sapnuojančio sodo.

Aidumas nakties!

(A. Puišytė)

Vienuose trieiliuose frazė pratęsia fragmento mintį, tarsi ją papildo patikslina, išgrynina, sukonkretina vaizduojamojo objekto savybes, nuotaikas, kitus niuansus. Taip žodžiais nupiešiamas paveikslas, vaizdas, savotiška nuotrauka:

Žydi vijokliai.

Melsvo žiedo taurelėj

Bedugnė gelmė

(Buson)

Kituose – frazė ir fragmentas gali tiesioginio ryšio visiškai neturėti. Tai gali būti du mus supančio pasaulio reiškiniai, egzistuojantys vienas nuo kito nepriklausomai, bet esantys čia ir dabar bei atskleidžiantys mūsų pasaulio beribiškumą.

Kriaušės sužydo ...

Laišką skaito mergaitė

Mėnulio šviesoj

(Buson)

Labai dažnai pirmosios eilutės būna pačios gražiausios, puošniausios, traukiančios akį, verčiančios dar kartą skaityti trieilį, o paskutinė eilutė yra tarsi minties šuolio fiksacija, įprasminanti netikėtumą.

Išsiaiškinome, kad trieilio pagrindą, savotišką techninę konstrukciją – labai aiškią ir tvirtą – sudaro:

Skiemenų skaičius

(5-7-5)

Fragmentas (5) Frazė (7-5 arba 5-7)

Kad šios griežtos taisyklės jūsų neišgąsdintų, naudokitės kita – haiku nerimuojamas. Trieilio fragmentas, frazė turėtų būti tarsi sakinių gabalėliai, ištraukti iš paprastos kasdieninės kalbos. Juose neturi būti jaučiama jokio dirbtinumo, netikrumo. Žinoma, labai gražu, jeigu pavyksta, ypač frazėje, pagauti sakinį su natūralia vidine ritmika ir rimu, tam tikra vidine frazės melodija. Dėl skiemenų skaičiaus užtikrinimo eilutėse, galima frazėje nesilaikyti įprastinės žodžių tvarkos, tačiau tai gali būti suprasta kaip tam tikras akcentas, nuoroda į tai kas svarbu, tai, ką nori akcentuoti poetas:

Piliakalniuose

Ilgesį požeminį

Ūžia ąžuolai

(J. Juškaitis)

Šiame eilėraštyje antroji eilutė šnekamojoje kalboje skambėtų kitaip, bet poetui sukeitus žodžius vietomis, akcentuojamas ilgesys, jis išryškinamas, tampa savotiška nuoroda skaitytojui.

Kadangi apie taisykles kalbėjome gana daug, laikas imtis praktinės užduoties. Sukurkime trieilį apie šią dieną. Kadangi haiku neturi pavadinimų (vėl taisyklė!), todėl mūsų diena gali būti labai ilga – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties. Trumpesnis laiko tarpas tiesiog yra patogiau, todėl temą susiaurinkime pasirinkdami ryto metą. Taigi mūsų fragmentas tegul bus visiems aiškus ir suprantamas:

Ankstyvas rytas.

Fragmentas iš 5 skiemenų, vaizduoja dabartį, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų suvokimo ar patirties. Kiekvienas skaitytojas (klausytojas) savaip suvoks tai, kas pasakyta. Vieni galbūt prisimins kažką malonaus ar linksmo, kitiems tai gali asocijuotis su žiemos rytu, kitiems su vasaros. Šiuo atveju kiekvienas yra laisvas savo pasirinkime ar prisiminimuose.

Frazė galėtų būti apie tai, kas iš tikrųjų realiai vyksta ankstyvą rytą mūsų gyvenime – nenoriai atsibundame, prausiamės ar darome mankštą, valgome pusryčius ar tik skubiai užkandame ir su kąsniu burnoje paknopstom bėgame į darbą, gal geriame kavą ir mėgaujamės savaitgaliu Taip turėtume sukurti vientisą ryto vaizdelį. Iš anksčiau pabertų minčių galime sudėlioti gana kasdienišką frazę – kavos puodelio dugne vienos nuosėdos. Suskaičiuojame skiemenis. 17. Puiku! Mums net nereikia jokių papildomų pastangų perstatyti žodžius, kad atitiktų 7-5 formulę. Tiesiog užrašome dviem eilutėmis:

Kavos puodelio dugne

Vienos nuosėdos

Įvykdę aptartų taisyklių reikalavimus sukūrėme visai gražų trieilį apie eilinės mūsų dienos rytą. Jokio dirbtinumo, jokio netaisyklingumo, viskas aišku, paprasta, suprantama, netgi matoma ir gana puikiai skamba (perskaitykite dar kartą). Tuo mūsų pamoką ir galėtume baigti, tačiau ar jums neatrodo tai per daug paprasta, tarsi ryto vaizdelis būtų nespalvota nuotrauka be gilesnės minties? Juk mes iš poetinio teksto visada tikimės filosofinio požiūrio į gyvenimą, užslėptų minčių, užkoduotų reikšmių. Kadangi vidurinė eilutė gana nepriekaištinga, galime pažaisti su trečiąja eilute ir pasvarstyti, kas galėtų slėptis kavos puodelio dugne be nuosėdų ir kavos tirščių. Dabar galite imti tuščią popieriaus lapą ir surašyti visą „minčių lietų“, kuris atsiras jūsų galvose mąstant apie tai, ką gali simbolizuoti tuščias kavos puodelis. Gal tiktų:

Ankstyvas rytas.

Kavos puodelio dugne

Praeita diena

arba

Ankstyvas rytas.

Kavos puodelio dugne

Dienos rūpesčiai

Turbūt pastebite, kad pakeitus du tris žodžius visiškai keičiasi teksto prasmė, atsiveria visai naujos erdvės mūsų minčiai ir vaizdiniams. O dabar nesustokite, tęskite poetinį žaidimą toliau. Jūs tai galite!

Literatūra

Drugelis sniege. Haiku. Kaunas: Gaivata, 1999.

Haiku Vilniui. Vilnius, 2008.

Paparčio šventi ženklai. Japonų trieiliai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.

Poetinis Druskininkų ruduo 2009. Vilnius: Vaga, 2009.

Senovės Rytų poezija. Vilnius: Vaga, 1991.

Septintasis mėnulis. Japonų poezija. Vilnius: Meralas, 1999.

Vėjo namai. Lietuvių haiku antologija. Vilnius: Vaga, 2009.

Vytautas Dumčius

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius,

Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro asistentas, vertėjas

Pasibaigus 4-ajam Tarptautiniam haiku konkursui rusų kalba

Goda — Tue, 27 Dec 2011 04:38:23 GMT

Baigėsi svetainėje skelbtas Ketvirtasis Tarptautinis haiku konkursas rusų kalba.

http://haiku4.ru/

Šiam konkursui buvo atsiųsta apie 3500 haiku tekstų. Dalyvavo ir haiku kūrėjai iš Lietuvos bei mūsų svetainės. Galutiniai rezultatai nudžiugino.

Tarp prizininkų Tradicinių haiku nominacijai:

Светает

По колено в снегу

Конёк карусели

Миндаугас Валюкас, Клайпеда, Литовская Республика

кончается лето

еще один оборот

на чёртовом колесе

Артурас Шиланскас (charonas), Вильнюс, Литовская Республика

Daugiau atrinktų haiku prizininkų nominacijai galima pasiskaityti:

http://haiku4.ru/4prizeri/

*

Tarp diplomantų Šiuolaikinių haiku kategorijoje:

бабье лето —

с самой высокой дюны

играем с тенями

Года Бендорайтене, Клайпеда, Литва (Goda)

Tarp diplomantų Laisvojo stiliaus haiku kategorijoje:

Ясное зимнее утро

Избы спускаются с небес

На верёвках дыма

Миндаугас Валюкас, Клайпеда, Литовская Республика

Daugiau atrinktų haiku tarp diplomantų galima pasiskaityti:

http://haiku4.ru/4diplomanti/

Pasibaigus Japonijos-Lietuvos internetiniam HAIKU konkursui 2011

Goda — Thu, 22 Dec 2011 17:54:48 GMT

2011m. gegužės 15 – rugsėjo 15 d. įvyko Japonijos ambasados Lietuvoje skelbtas Internetinis Haiku konkursas, skirtas diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Japonijos 20-mečiui paminėti. Šių metų gruodžio 14 d. Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje minint Japonijos Imperatoriaus gimimo dieną ir Japonijos – Lietuvos bendradarbiavimo 20-ties metų sukaktį, oficialiame priėmime buvo paskelbti ir haiku konkurso rezultatai. Nominantų tarpe yra ir mūsų svetainės autoriai.

Sveikiname!

Lietuviško haiku nugalėtojas

Dainius DIRGĖLA

bumpt bumpt obuoliai

sodo tyloj į žemę

žiemos beldimas

Japoniško haiku nugalėtoja

Yuko TANGE

Lašnoja mėnuo

Sidabro lietumi...

Siela skaidrėja

Kiti atrinkti laureatai:

Grybai

Vilioja, sukčiauja ...

Paklydau miške

Ms. Miyoko Akashi

Raudoni klevai,

Nurimusioj širdy

Uždekite ugnį!

Mr. Takeru Kimura

Įrėžtos širdin

Rudens cikados ...

Žiema

Ms. Nina Ždanovič

Baigės pavasario lietūs.

Šalikelėj miega

Girtuoklis

Mr. Ryoji Hatano

kiškiakopūstis

dreba nuo menko vėjo

meilės trikampis

Ms. Asta Čižiūnaitė

Kūdron įmetė

Mėnulio pinigą – kas

vilias čia grįžti?

Mr. Vaclovas Mikailionis

tavo atvaizdas

pageltusioj nuotraukoj

ankstyvas ruduo

Mr. Andrius Luneckas (lyalya)

kalnų šaltini

kalbam apie tą patį

tik kitais žodžiais

Ms. Goda Virginija Bendoraitienė

kviečio akuotas

žiurkės burnoj įstringa -

nederliaus metai

Mr. Marius Glinskas (Gintas Milkus)

Paliečiau lūpom

Shakuhachi, Čiurlionio

Tyla suvirpo...

Mr. Gediminas Sederevičius

Plačiau apie šį įvykį dar galima pasižiūrėti ir Japonijos ambasados interneto puslapyje:

http://www.lt.emb-japan.go.jp/lithuanian/haiku.htm