Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Dangūs |
Parašė komentarų: 1072 |
2010-03-26 - 17:27:01 |
|
\" Prometėjau už ką
mano ąžuolus rauni iki paskutinės šaknies \" - taip jautriai klausiama, tas motyvas su ąžuolu nuskambėjo ypatingai, patiko.
\"ištrupa odos nuo veido\" - kiek šiurpokas vaizdas.
Gražus derinys :Pažadėtoji žemė...\", labaiausiai man patiko ąžuolai  |
|
| Gaiva |
Parašė komentarų: 1653 |
2010-03-24 - 20:25:32 |
|
Atrodo, bariesi...
O baigi taikiai. |
|
| Ilajal |
Parašė komentarų: |
2010-03-24 - 19:01:57 |
Anonimas |
Pavadinimas iškart priminė Hendelio Lascia ch\'io pianga:-) Tie sąskambiai...:-) Payoutubink:-)
Visas eilius sunkus, juodas, klampus, o paskutinės eilutės naivokai paprastos. Nelabai man jos dera. Jųdviejų galima ir atsisakyti.
Tau laikas pradėti grynintis. Sutinku su jane doe, yra nereikalingo patoso. Rašai ne apie įvykį ar išgyvenimą, o jausmą apskritai. O jis tiek supainiotas... Tiesą sakant, nesupratau apie ką tu čia:-) O juk genialumas paprastume;-)
Relax;-) |
|
| jane doe |
Parašė komentarų: 2209 |
2010-03-24 - 13:35:25 |
|
| kiek persunktas eilius, tokiom sakyčiau perdėm patosiškom metaforom. šiek tiek paprastumo įneštų ir lengvumo. bet sunki savijauta gana aiškiai atskleidžiama |
|
| Pilvotukas |
Parašė komentarų: 563 |
2010-03-24 - 09:37:55 |
|
Nueitas kelias ne lego.
Atgal nebesurinksi. |
|
| semema |
Parašė komentarų: 5095 |
2010-03-24 - 08:57:11 |
|
| pažadėtoji žemė tavy..... laša |
|
| Maybe |
Parašė komentarų: 1493 |
2010-03-24 - 08:25:14 |
|
Užrūstinti Dievai į žemę siunčia ne tik lietų...
žmogus blaškomas,ir sirpsta mėlynės,bet pažadėtosios žemės paieškos nesibaigia taip greit, ir taip lengvai,galbūt... |
|
|
