ŽaliaŽolė » Proza » Literatūrinis laiškas » Kūrinys » Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

begonija Parašė komentarų: 79 2010-03-11 - 19:19:21
Nuoširdus ir labai jaudinantis .Ačiū.Skaičiau ne vieną sykį .Visa tiesa ,ką dabar išgyvena dėl savo vaikų mūsų LIETUVA ,mūsų teviškė...

Algimantas Parašė komentarų: 320 2010-03-10 - 21:25:09
Gražus, užkabinantis kūrinukas...
Perskaičiau dar kartą ir pagalvojau.
Kiek jau tokių kiemų, visiškai tuščių bepaliko...
Kur jau niekas nebelaukia...
Su pievomis krūmokšniais apaugusiais...

Avoir Parašė komentarų: 67 2010-03-10 - 20:12:26
Įtaigus...?
Forma pasirinkta įdomi. Neįdomūs kitų autorių kūriniuose gimę ir jau atgyvenę posakiai bei frazės.
Pavasaris, kaip matau, daugeliui susuka galvą :)

Kaimynas Parašė komentarų: 2010-03-10 - 19:57:00 Anonimas
Beje, prisimenu Jūsų vardą ir aš :)

Kaimynas Parašė komentarų: 2010-03-10 - 19:56:15 Anonimas
Daugiausiai gėrio slepiasi paprastume. Jūs tai parašėte, o kiek Motinų apie tai svajoja. NUoširdus, nesumeluotas darbas. Ačiū.

eglute7 Parašė komentarų: 3422 2010-03-10 - 19:33:17
Nuoširdus ir įtaigus kalbėjimas. Ypač tikra:
\"Mano veidas – istorija, ir nereikia jam jokių plastinių operacijų. Aš ne visiškai atitinku tuos nuobodžius europietiškus standartus, esu tikrai ne manekenė Barbė, ir man sunku, kai liepiate rengtis svetimais skudurais.\"