Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Deimantė |
Parašė komentarų: |
2010-01-21 - 00:08:43 |
Anonimas |
|
| 25 kadro nėra |
Parašė komentarų: 366 |
2010-01-13 - 23:48:38 |
|
| Gražus Jūsų žvaigždžių traškėjimas |
|
| Ilajal |
Parašė komentarų: |
2010-01-08 - 13:11:14 |
Anonimas |
Ar turime teisę komentuoti nuoširdumą? Čia jis labai subtiliai ir įtaigiai perteikiamas. Taip, kad net skaitytojas tai pajunta pats. Tad ar gali skaitytojas komentuoti savo jausmus?
Gražus darbas. Plevena lengva melancholija, bet ji neįkyri, ji graži. Ir prasminga... Paskutinę strofutę norėčiau cituoti - daug joje telpa.
Gailu ir liūdna darosi... Keista, bet atrodo, kad jei nebūtų atleidimo, nebūtų taip liūdna... |
|
| Dangūs |
Parašė komentarų: 1072 |
2010-01-05 - 21:44:19 |
|
Jaukiai 'nuriedėjo' ...
Pabaiga suskamba. Dėl žvaigdžių... skaudžiai.
Išgyventa. Sveikinu. |
|
| eglute7 |
Parašė komentarų: 3422 |
2010-01-04 - 20:55:23 |
|
Atrodo tikra ir išgyventa...
"žvaigždės vis traška kai ant jų užlipi"
Ypač... ir "mirštantys gali pakeisti pasaulį"
Kūrybingų ir šviesių atėjusiųjų...  |
|
| kaip lietus |
Parašė komentarų: 5090 |
2010-01-03 - 22:43:24 |
|
| Ar jis mirė jūsų jausmuose? Ar jam buvo atleista už sutraiškytas žvaigždes? Giliai parašyta - patiko. |
|
| Laiptuose |
Parašė komentarų: |
2010-01-03 - 22:26:07 |
Anonimas |
| tarsi ašaros briaunele parašytas... |
|
| zirzule |
Parašė komentarų: |
2010-01-03 - 22:10:28 |
Anonimas |
| Verkiu, krentant grumstams ant tavo kūno, sako per vėlu jau, o man atrodo pats laikas. Tyloje ir be ašarų liepta ar bent jau skambant mėgstamai muzikai – taip jis būtų norėjęs – vis teisinamasi, tik tylos iki tol jau buvo per daug. Aš tau atleidau. Žvaigždės vis traška, kai ant jų užlipi, kaip sakydavai ir rašydavai: mirštantys gali pakeisti pasaulį tik kad gyvenimas niekada nesibaigia. |
|
| Jedemen |
Parašė komentarų: 75 |
2010-01-03 - 22:02:50 |
|
| Labai stiprus kūrinys, nes tikras. |
|
[<<<] 1 2 [>>>]
|
