Vienas iš didžiausių stebuklų – užaugti su pasaka. Tokia, kuri priverčia šyptelti, niūniuoti, išspausti ašarą, nekantriai laukti pabaigos... Ir susimąstyti. Šio to išmokti ir šį tą atrasti. Kiekvienąkart, kai čiauškančioms smalsioms akutėms atsiveria spalvingas, savas ir artimas knygos pasaulis.  Apie mažą stebuklą – nuotaikingą eiliuotą pasaką vaikams ,,Vabalas Ga Babalas‘‘ šnekučiuojamės su knygelės autore Andra Kavaliauskaite (Žalioje žolėje – AK ).

Kodėl nusprendėte parašyti pasaką vaikams?

Vieną vakarą klausiausi Kahran, pamačiau daug žalios spalvos,  šviečiančius pilvus ir pradėjau šnekėti... Užrašyti. Tiesiog  žaidžiau. Žaidžiau ir prisižaidžiau. Tai nebuvo planuota, kaip  ir viskas mano gyvenime.

 Trumpai papasakokite apie ,,Vabalą  Ga Babalą‘‘.

Tai – eiliuota pasaka apie jonvabaliukų Ga Babalo ir Agrėjos bei boružėlės Taraku gyvenimą spalvingame žolyne. Įsimylėjęs jonvabaliukas nori ,,užkariauti" savo mylimosios Agrėjos meilę. Jis stengiasi daryti viską, kad tik ji liktų patenkinta ir sužavėta. Iš prigimties  atviras ir nuoširdus, jis nepastebi, jog jonvabaliukė ne tik kad jo nemyli, bet net ir nesižavi. Visas žolynas sunerimsta, matydamas, kad Ga Babalas, ,,pametęs galvą‘‘ dėl mylimosios, nepastebi, jog ši naudojasi jo jausmais ir net nesiruošia atsakyti tuo pačiu. Tik vėliau vabalas supranta - per savo svajonę jis nepastebėjo paties gražiausio ir nuoširdžiausio boružėlės Taraku jausmo. O juk ši seniai juo rūpinosi ir darė viską, kad tik jis būtų laimingas, nereikalaudama jokio atsako...

Ar galima būtų teigti, kad ,,tikra vaikystė negali apsieiti be pasakų‘‘?

Vaikystė?  Manyčiau, gyvenimas negali apsieiti be pasakų. Taip norėtųsi, kad nustotume viską skaičiavę metais. Kam? Jie viską ir sugadina, sustabdo. Gyvenimas – žaidimas, tik dažnai per anksti nustojame juo džiaugtis. Jei sugebėtume  ilgiau žaisti (džiaugsmingai ir entuziastingai gyvenimu),  tikiu - viskas būtų daug paprasčiau. O pasaka juk ir yra žaidimas.

 ...visą straipsnio tekstą galite rasti ŽaliosŽolės puslapyje facebooke.