| 2008-02-24 19:21:24 |
| Aš pažinau karalių tavyje
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.
Kiekvienas tavo žodis, išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas, laisvas ir platus,
Kalbėjo apie didžią, gražią sielą,
Praaugusią lyg aukštas medis girioje visus medžius.
Nes tu sakei: "Per žemę mes praeinam
Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty".
Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
Aš pažinau karalių tavyje.
Vytautas Mačernis
[Šarnelė, 1942.VII.3] |
|
| 2008-02-16 19:58:47 |
| Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės,
Noriu pats surasti tavo kelią.
Lig tavęs gal taip ir niekad neateisiu,
Bet aš trokštu pats patirt, kaip gelia
Klaidoje širdis... Aš baisiai noriu nusidėti
Ir palikti tuščią tavo rojų.
Tik patyręs nupuolimo vargą kietą,
Vėlei imsiu sekt patarimu tavuoju.
Kai sugrįšiu pas tave, koks džiaugsmas didis
Tėviškame tavo veide suspindės,
Tu sušuksi: - Grįžo štai sūnus paklydęs -
Ir ilgai, saldžiai priglausi prie širdies.
Bet dabar man duoki mano dalią - laisvės turtą,
Aš jau pats, aš pats bandysiu savo laimę kurti.
Vytautas Mačernis
Šarnelė 1944.II.14 |
|
| 2008-01-16 17:33:05 |
| | Tustuma, netapk tustuma... |
|
| 2007-12-31 03:42:10 |
| "Merdinčią gyvybę
pamerk
į savųjų eilių kraują .
Būties tuštumą
apsėk
dosnių rankų grūdais.
Upių vagas
ridenk
nuo palaiminimų kalno ašaros.
Sopantį likimą
atkirsk
nuo išprotėjusio kūno.
Nuraškytą gyvybės žievę
prisiūk
prie alpstančio kamieno.
Ištrupėjusią uolą
pakeisk
akmeniu iš šventovių griuvėsių."
(A.A. Kun. Ričardas Mikutavičius)
kurinys skirtas tautos dainiaus, prelato Maironio 50-uju mirimo metiniu sukakties paminejimui.... |
|
| 2007-11-28 23:25:28 |
| | ...zinau, bet nezinau...ar reikia zinoti???... |
|
| 2007-10-11 02:19:57 |
| | noriu istart, pasakyti... supras? |
|
[<<<] 1 2 3 4 [>>>] |
